Čeng Hão (Cheng Hao), Čeng Mingdão (Cheng Mingdao) 1032Huangpi (dabar Hubei provincija) 1085Henano provincija, kinų filosofas neokonfucianistas. Čeng I brolis. Džou Duni mokinys. 1057 išlaikęs valstybinius egzaminus tapo mokslininku, vėliau pradėjo tarnautojo (ceremonijų meistro, mokesčių rinkėjo ir kita) karjerą. Daugiau kaip 10 metų dėstė Luojange.
Idealistinės idėjos
Įkūrė idealistinę sin mokyklą, kurios svarbiausias principas – pažinimas ir dorumas pasiekiamas pažįstant save. Individualią energiją či jis laikė svarbesne už visų gamtinių ir dorinių procesų pagrindinį principą li (pasaulio protą, visuose žmonėse esančią esmę). Pastarąjį tapatino su materialiuoju pasauliu. Dao (kūrybinį principą) traktavo kaip tai, kas neturi formos, yra neapibrėžiama, neįvardijama.
Čeng Hao
Visatos ir žmogaus vienybė
Čeng Hao filosofijai būdinga Visatos vienybės akcentavimas. Kai žmogus pajunta savyje principo žen – meilės žmonėms – veikimą, jis siekia susilieti su supančiu pasauliu ir grąžinti či į neutralią būseną. Teigė, kad žmogaus prigimtis nesikeičia, todėl pasisakė prieš reformas, siūlė atgaivinti senovės valdovų įstatymus.
Įtaka
Jo filosofiją plėtojo Lu Dziujuanas ir Vang Jangmingas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Knyga apie individualios prigimties nustatymą, Skirsniai apie humaniškumo pažinimą.
2493