Sherrington Charles Scott (Čarlzas Skotas Šèringtonas) 1857 11 27Londonas 1952 03 04Eastbourne (Sasekso grafystė), Didžiosios Britanijos neurofiziologas, patologas, histologas, bakteriologas. Seras (1922). Londono karališkosios draugijos narys (1893), prezidentas (1920–25).
Išsilavinimas ir veikla
1885 baigė mediciną Kembridžo universitete. 1884–87 tyrė cholerą Strasbūre, Ispanijoje (Tolede ir kituose miestuose), Venecijoje, Berlyne. 1887–90 dėstė Šv. Tomo medicinos mokykloje Londone, 1891–1905 – Londono universiteto Browno institute, 1895–1913 – Liverpulio universitete, 1913–36 – Oksfordo universitete; profesorius (1891). 1944–52 Ipswicho muziejaus prezidentas. Mokslinių darbų pagrindinė sritis – nervų sistemos funkcija, nugaros smegenų refleksai, organizmo įvairių dalių koordinacija, aplinkos suvokimas ir reakcijos į ją, elgesys. Pirmasis pavartojo eksteroreceptorių (reguliuoja reakcijas į šviesą, garsą, kvapą ir lytėjimą), interoreceptorių (skonio), proprioreceptorių (reguliuojančių motorines funkcijas) ir visceroreceptorių (vidaus organuose) terminus. Suformulavo vadinamuosius Sherringtono dėsnius: I – kiekviena užpakalinių nugaros nervų šaknelė inervuoja tam tikrą odos plotą, II – dirginant raumenų (pvz., galūnės lenkiamųjų) grupę, priešingo veikimo (tiesiamieji) raumenys slopinami (svarbu koordinuotiems judesiams).
Charles Scott Sherrington
Knygos
Svarbiausi veikalai: Nervų sistemos integruojamoji veikla (The Integrative Action of the Nervous System 1906), Žinduolių fiziologija: praktinių užsiėmimų kursas (Mammalian Physiology: a Course of Practical Exercises 1919), Žmogus ir jo prigimtis (Man on His Nature 1940). Išleido poezijos rinkinių.
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1932, su E. D. Adrianu).