Christiaan Huygens

Huygens Christiaan (Kristianas Hegensas) 1629 04 14Haga 1695 07 08Haga, olandų matematikas, fizikas, astronomas. Poeto C. Huygenso sūnus. Londono karališkosios draugijos (1663), Paryžiaus mokslų akademijos (1666) narys.

Išsilavinimas ir veikla

Iki 16 m. mokėsi privačiai, 1645–47 – Leideno, 1647–49 Bredos universitetuose. Nuo 1665 gyveno Paryžiuje, 1681 grįžo į Hagą.

Mokslinė veikla, knygos ir atradimai

Matematiniui išsilavinimui įtakos turėjo R. Descartes’as. Veikale Apie apskritimo ilgio nustatymą (De circuli magnitudine inventa 1654) pateikė naują skaičiaus π skaičiavimo būdą. Parašė traktatų apie cikloidės, logaritminės ir grandininės kreivės savybes. Susirašinėdamas su B. Pascaliu ir P. de Fermat parašė vieną pirmųjų tikimybių teorijos traktatų Apie skaičiavimus žaidžiant kauliukais (De ratiociniis in ludo aleae 1657). Fizikos tyrimų sritys: mechanika, optika, molekulinė fizika. Sukonstravo pirmąjį svyruoklinį laikrodį su pasvaro nuleidžiamuoju mechanizmu. Veikale Horologium Oscillatorium (1673) paskelbė svyruoklinio laikrodžio teoriją. Atskleidė įcentrinės jėgos dėsnius, sukūrė fizikinės svyruoklės svyravimo centro radimo būdą. Tyrė tampriųjų kūnų smūgį ir atrado jo dėsnius, patikslino judesio kiekio tvermės dėsnį. 1678 sukūrė banginę šviesos teoriją, kurią paskelbė veikale Traktatas apie šviesą (Traité de la lumière 1690).

Christiaan Huygens

Šviesos sklidimą aiškino remdamasis savo suformuluotu principu (Huygenso principas). Tyrė dvejopą spindulių lūžį islandiškojo špato kristale (šį reiškinį atrado ir kvarco kristale), atskleidė kai kuriuos šio lūžio dėsningumus, gana tiksliai išmatavo šių kristalų geometrinius parametrus. Pradėjo vartoti kristalo ašies sąvoką. 1678 atrado šviesos poliarizaciją. 1667 įrodė, kad vanduo užšaldamas plečiasi. Pirmasis priėjo prie išvados, kad Žemė ties ašigaliais paplokščia. Padedamas brolio Constantijno Huygenso gamino ilgo židinio nuotolio (30–60 m) lęšinius teleskopus refraktorius (siekė sumažinti chromatinę aberaciją), tobulino lęšių šlifavimo ir poliravimo būdus. Sukūrė teleskopo okuliarą (Huygenso okuliaras), naudojamą ir šiais laikais, pradėjo naudoti diafragmas, teleskopui pritaisė mikrometrą. Su 1655 sukonstruotu teleskopu atrado Saturno palydovą Titaną, 1656 ištyrė Saturno žiedų formą.

Atminimo įamžinimas

Ch. Huygenso vardu pavadinti kalnai Mėnulyje, krateris Marse, asteroidas nr. 2801, erdvėlaivis Cassini‑Huygens.