Christoph Willibald Gluck (aliejus, 1775, dailininkas J.‑S. Duplessis, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Gluck Christoph Willibald (Kristofas Vilibaldas Gliùkas) 1714 07 02Erasbach (Bavarija) 1787 11 15Viena, vokiečių kompozitorius, dirigentas. Operos žanro reformatorius. 1732–34 Prahos universitete studijavo filosofiją, vargonininkavo. 1735 persikėlė į Vieną. Nuo 1736 Milane mokėsi kompozicijos (manoma, pas G. B. Sammartini). Čia 1741 buvo pastatyta pirmoji jo opera Artakserksas (Artaserse), vėliau kelios operų premjeros įvyko kitų Italijos miestų teatruose. 1745–46 Londone sukūrė 2 operas; Anglijoje bendravo su G. F. Händeliu. 1748–52 dirbo Hamburge, Dresdene, Kopenhagoje, Neapolyje, Prahoje. Nuo 1752 gyveno Vienoje, buvo kunigaikščio J. F. Sachseno‑Hildburghauseno rūmų orkestro koncertmeisteris, nuo 1774 Imperatoriškosios operos dirigentas ir kompozitorius. Nuo 1773 dažnai lankėsi Paryžiuje.
Kūryba
Chr. W. Glucko operos reformos principai (turėjo įtakos prancūzų enciklopedininkų idėjos) išdėstyti operų Orfėjas ir Euridikė, Alkestidė, Paris ir Elena partitūrų įžangose. Chr. W. Gluckas siekė muzikos deklamacinio raiškingumo, paprastomis priemonėmis perteikti dideles emocijas, išryškinti dramaturgiją, atsisakė schematiško siužeto, dirbtinio virtuoziškumo. Padidino choro ir orkestro vaidmenį, melodiją laikė veikėjų charakteristikos pagrindiniu elementu. Paryžiuje pastatytos operos (1774 Ifigenija Aulidėje ir Orfėjas – Orfėjo ir Euridikės prancūziškoji redakcija, 1776 Alkestidė, 1777 Armidė) sukėlė Chr. W. Glucko ir N. Piccinni sekėjų (tradicinės italų ir prancūzų operos šalininkų) polemiką. Ginčą dėl operos laimėjo Chr. W. Gluckas ir jo šalininkai (1779 Paryžiuje su triumfu buvo pastatyta Ifigenija Tauridėje). Kūryba turėjo įtakos A. Salieri, J.‑F. Gossecui, É. N. Méhuliui, G. G. Mayrui, vėliau W. A. Mozartui ir L. van Beethovenui.
Kūriniai
Sukūrė 107 operas (išliko beveik pusė), tarp jų – Orfėjas ir Euridikė (Orfeo ed Euridice, pastatyta 1762), Alkestidė (Alceste 1767), Paris ir Elena (Paride ed Elena 1770, visų libretų autorius R. Calzabigi), Ifigenija Aulidėje (Iphigénie en Aulide 1774), Armidė (Armide 1777), Ifigenija Tauridėje (Iphigénie en Tauride 1779), baletų, tarp jų – Don Žuanas (Don Juan 1761), Aleksandras (Alessandro 1764), Semiramidė (Semiramis 1765), Ifigenija (Iphigénie 1765, visi pastatyti pagal G. Angiolini choreografiją). 1922 Valstybės teatre (Kaune) pastatyta Chr. W. Glucko opera Pavasario karalaitė (Maikönigin).
Kiti kūriniai: De profundis chorui ir orkestrui (apie 1782), koncertas fleitai ir orkestrui, odės ir dainos.
L: P. Howard Gluck and the Birth of Modern Opera London 1963; W. Felix Christoph Willibald Gluck Leipzig 1965.
1915