Cicerònas, Márkas Tùlijus Cicerònas (Marcus Tulius Cicero) 106 01 03 pr. Kr.Arpino (Lacijus) 43 12 07 pr. Kr.prie Formijų, Romos politikas, oratorius, filosofas. Kilęs iš raitelių luomo.
Gyvenimo faktai
Romoje mokėsi filosofijos, iškalbos teorijos, 79–77 pr. Kr. Graikijoje ir Mažojoje Azijoje studijavo filosofiją ir retoriką. 81 pr. Kr. pasakė pirmąją kalbą teisme. 75 pr. Kr. Sicilijos kvestorius. Išgarsėjo 70 pr. Kr. laimėjęs bylą prieš Siciliją alinusį vietininką Verį. 69 pr. Kr. edilas, 66 pretorius, 63 konsulas. Už kelių Katilinos sąmokslo (63 pr. Kr.) dalyvių pasmerkimą mirti ištremtas; 57 pr. Kr. grįžo į Romą. 51 pr. Kr. paskirtas Kilikijos prokonsulu; jo vadovaujama kariuomenė laimėjo mūšį su partais. 49 pr. Kr. vėl grįžo į Romą, linko prie Pompėjaus Didžiojo, bet Farsalo mūšyje (48 pr. Kr.) nedalyvavo. Po Cezario nužudymo (44 pr. Kr.) kovojo už respublikos santvarkos išlikimą. Antonijaus reikalavimu nužudytas.
Cicerono biustas (1 amžius, Kapitolijaus muziejai Romoje)
Kūryba
Jaunystėje kūrė eilėraščius, išvertė Arato poemą Dangaus reiškiniai. Išliko 58 kalbos, 7 retorikos ir 12 filosofijos veikalų, apie 800 laiškų.
Kalboms būdinga periodai, raiškus pasakojimas, buities vaizdai, taiklios charakteristikos, sąmojis; jose derinamas azijinis ir atikinis stilius, stengiamasi išlaikyti klauzulės ritmą, gausu sentencijų, patarlių, poetinių kūrinių citatų. Žymiausios politinės kalbos (keturios kalbos Prieš Katiliną / In Catilinam 63 pr. Kr., Filipikos 44 pr. Kr., Prieš Verį / In Verrem 70 pr. Kr., lietuvių kalba išleista pavadinimu Prieš korupciją: kalbos prieš Gajų Verį 2019) pasižymi pilietiškumu, patosu.
Svarbiausi retorikos veikalai: Apie medžiagos ir argumentų radimą (De inventione 84 pr. Kr.). Apie oratorių (De oratore 55 pr. Kr.; jame teigiama, kad oratorius privalo išmanyti ne tik iškalbos meną, bet ir filosofiją, logiką, istoriją, literatūros istoriją), Brutas (46 pr. Kr.; apie romėnų iškalbos istoriją) Oratorius (46 pr. Kr; apie kalbos kompoziciją, stiliaus rūšis, ritmingumą).
Idėjos
Filosofijos veikalai daugiausia politinės ir etinės tematikos.
Veikale Apie valstybę (De re publica 54–51 pr. Kr.) išdėstyta Romos konstitucijos istorija, parodyta valstybės struktūra, įrodinėjama, kad Romos respublika buvo ideali monarchiją ir demokratiją derinusi valstybė.
Dialogo Tuskulo pašnekesiai (Tusculanae disputationes 45 pr. Kr.) temos – panieka mirčiai, skausmo iškentimas, sielvarto palengvinimas, aistrų malšinimas, tikroji palaima.
Traktate Apie pareigas (De officiis 44 pr. Kr.) parodytas pareigos ir naudos, garbingumo ir asmens interesų santykis.
Dialogai Katonas apie senatvę (Cato de senectute) ir Lelijus apie bičiulystę (Laelius de amicitia, abu 44 pr. Kr., lietuvių kalba 1998) pasižymi literatūriniu meistriškumu.
Traktate Apie dievų prigimtį (De natura deorum 45 pr. Kr.) gvildenamos teologijos, traktatuose Apie numatymą (De divinatione 44 pr. Kr.), Apie lemtį (De fato 44 pr. Kr., lietuvių kalba 2019) – priežastingumo, lemties, laisvės, atsakomybės problemos.
Cicerono filosofinės pažiūros eklektiškos.
Įtaka
Sukūrė filosofinės kalbėsenos principus, daug lotyniškų filosofijos terminų. Daug prisidėjo formuojant literatūrinę lotynų kalbą, įtvirtino norminius morfologijos, leksikos, sintaksės variantus. Cicerono veikalai turėjo įtakos vidurinių amžių filosofijos raidai.
Cicerono kūriniai į lietuvių kalbą verčiami nuo 1927.
R: Kalbos Vilnius 1997.
273