Claude Achille Debussy
Debussy Claude Achille (Klodas Ašilis Debius) 1862 08 22Saint‑Germain‑en‑Laye 1918 03 25Paryžius, prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas, muzikos kritikas. 1873–84 studijavo Paryžiaus konservatorijoje (skambinti fortepijonu mokėsi pas A. Marmontelį, kompozicijos – pas C. Francką). 1884 baigdamas konservatoriją už kantatą Sūnus palaidūnas (L’Enfant prodigue) gavo Romos premiją. 1885–87 tobulinosi Romoje. 1908–14 kaip pianistas koncertavo daugelyje šalių (atliko savo kūrinius). Muzikos kritikos straipsnius skelbė Revue Blanche, Gil Blas, Revue Musicale S.I.M. C. A. Debussy muzikos kritikos straipsniai išleisti knygoje Ponas Croche’as antidiletantas (Monsieur Croche, antidilettante 1922).
Kūryba
Didelę įtaką jo kūrybai turėjo 1888 ir 1889 Bayreuthe išgirstos R. Wagnerio operos, rusų muzika, egzotiškų kraštų menas (pasaulinėje parodoje Paryžiuje jis pirmąkart išgirdo Javos gamelano muziką), dailininkai impresionistai ir poetai simbolistai.
C. A. Debussy – impresionizmo pradininkas muzikoje ir vienas žymiausių kūrėjų. Atnaujino daugelį muzikinės raiškos priemonių – atrado savitų sąskambių, pagrįstų sveikųjų tonų garsaeiliu, plačiai naudojo daugiagarsius akordus (septakordus, nonakordus), kvartinę harmoniją, akordų paralelizmus. Kūrinių tonacinę sistemą praturtino senovinėmis ir dirbtinėmis dermėmis, politonalumo ir atonalumo elementais. C. A. Debussy kompozicijų ritmika kintanti, yra poliritmijos, faktūra tembriškai labai išradinga, spalvinga. 1912 grįžo prie klasikinių formų, atgaivino senovines (pirmiausia prancūzų) muzikos tradicijas, naudojo paprastesnes raiškos priemones. Poetiška, spalvinga C. A. Debussy muzika perteikia subtiliausias emocijas ir jų kaitą. Dauguma kūrinių įkvėpti gamtos vaizdų, literatūros, dailės kūrinių, muzikos įspūdžių (muzikinio folkloro, džiazo). Vokalinė muzika dažniausiai meilės tematikos. Beveik visi instrumentiniai kūriniai programiniai.
Kūriniai
Opera Pelėjas ir Melisanda (Pelléas et Mélisande, pagal M. Maeterlincką, pastatyta 1902), kantatos Pavasaris (Le Printemps 1882), Gladiatorius (Le Gladiateur 1883), misterija Šv. Sebastijono kančios (Le Martyre de St. Sébastien, pagal G. D’Annunzio, 1911), baletai Kama (Khamma 1912), Žaidimai (Jeux 1913), Žaislų skrynelė (La Boîte à joujoux 1913), simfoninis preliudas Fauno popietė (Prélude à l’après – midi d’un faune, pagal S. Mallarmé, 1894), simfoniniai ciklai Noktiurnai (Les Nocturnes 1899), Jūra (La Mer 1908), Paveikslai (Images 1909–12), styginių kvartetas (1893), Siringė fleitai solo (Syrinx 1913), sonatos (violončelei ir fortepijonui, 1915; fortepijonui, altui ir arfai, 1915; smuikui ir fortepijonui, 1917), kūriniai fortepijonui, tarp jų – Bergamaskiška siuita (Suite bergamasque 1890, nauja redakcija 1905), 3 estampai (1903), Kaukės (Masques 1904), Paveikslai (Images 1904–05), Vaikų kampelis (Children’s Corner, du 12 preliudų rinkiniai, 1906–08), Šeši antikiniai epigrafai 2 arba 4 rankoms (6 épigraphes antiques 1914), apie 60 solo ir choro dainų, tarp jų – ciklai Užmirštos arijetės (Ariettes oubliées, P. Verlaine’o žodžiai, sąsiuvinis 1 1891, sąsiuvinis 2 1904), Trys Bilitis dainos (Trois chansons de Bilitis, P. Louyso žodžiai, 1897–98).
Apdovanojimai
Romos premija (1884).
L: L. Vallas Claude Debussy et son temps Paris 21958; J. Barraqué Debussy Paris 1962; J. Kremliov Klod Debjussi Moskva 1965; S. Jarociński Debussy a impresjonizm i symbolizm Kraków 21976.
1915