Marot Clément (Klemanas Marò) 1496 11 23Cahors 1544 09 10Turinas, prancūzų poetas. Nuo 1506 gyveno Paryžiuje. Nuo 1518 Margaritos Navarietės, nuo 1526 Pranciškaus I dvaro poetas. Smerkė religinį fanatizmą, kalintas už dalyvavimą reformatų judėjime, palankumą J. Kalvinui. Šią patirtį aprašė laiškuose (Laiškas Lionui Žamė / Épître à Lyon Jamet 1526, Laiškas karaliui, kad paleistų iš kalėjimo / Épître au roi, pour le délivrer de prison 1527), kuriuose satyriškai vaizduojama teismų sistema. 1534 nuo persekiojimų pabėgo į Italiją, 1541 gyveno Ženevoje pas J. Kalviną, 1544 – Turine. Plėtojo viduramžių poezijos žanrus – baladę, rondo, dainą, epigramą, sukūrė prancūzų poezijoje soneto formą. Eilėraščiuose, skirtuose žymiems gyvenamojo laikotarpio žmonėms, šmaikštaus pokalbio forma perteikiama aristokratijos pažiūros bei papročiai. Eilėraščių siužetas siejamas su rūmų gyvenimu ir papročiais – meile, anekdotais, piešiami satyriniai paveikslai (rinkinys Klemano jaunystė / L’Adolescence clémentine 1532). Parašė alegorinę satyrinę poemą Pragaras (L’Enfer, parašyta 1526, išspausdinta 1542) ir Epigramas (Épigrammes). 1526 parengė naują Rožės romano (Roman de la Rose), 1532 – F. Villono poezijos leidimą, suteikė jo poezijai švelnesnių kurtuazinės lyrikos tonų. Išvertė Dovydo psalmes (1538), dvi Ovidijaus Metamorfozių (Métamorphoses) knygas. C. Marot kūryba veikė Plejados poetus ir visos 18 a. poezijos raidą.
510