Cleveland

Cleveland (Klvlandas), miestas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šiaurės rytuose, Ohajo valstijoje, Erie’o ežero pietiniame krante, prie Cuyahogos žiočių.

Cleveland

Plotas 201 km². 361 600 gyventojų (2022); 4485 km² ploto aglomeracijoje 3,1 mln. gyventojų.

Vienas svarbiausių Didžiųjų ežerų uostų (daugiausia gabenama geležies rūda, anglys). Per Clevelandą eina geležinkeliai ir plentai iš Paatlantės miestų į Detroitą, Čikagą. Tarptautinis oro uostas.

Juodoji metalurgija (pirmoji įmonė pastatyta 1828), spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas), automobilių, traktorių, staklių, plieno konstrukcijų, kitų metalo dirbinių (emaliuotų indų), variklių ir elektros įrangos, automobilių, lėktuvų ir raketų elektroninių sistemų, statybinių mašinų gamyba, chemijos (dažų ir lakų) ir naftos chemijos, maisto (daugiausia mėsos), siuvimo, poligrafijos pramonė. Finansų korporacijų KeyBank ir National City būstinės.

Case Western Reserve (įkurtas 1826), Clevelando (įkurtas 1964) universitetai, Clevelando elektronikos institutas (įkurtas 1934). Mokslinių tyrimų centrai, tarp jų medicinos, aviacijos ir kosmoso (NASA Lewis Research Center). Muzikos akademija (įkurta 1920), vaizduojamojo meno akademija (įkurta 1882). Simfoninis orkestras (įkurtas 1918). Viešoji, medicinos bibliotekos.

Meno muziejus (Rytų menas, Europos ir JAV tapyba), Šiuolaikinio meno centras, religinio meno ir muzikos, gamtos istorijos muziejai. Tarptautinės sodininkystės parodos. Zoologijos sodas (vienas didžiausių JAV; apie 1,3 mln. lankytojų per metus). Daug sporto statinių ir įrenginių, parkų, rekreacinių teritorijų. Yra 19 a. pastatų.

Istorija

Įkurtas 1796. Miesto teisės nuo 1836. Iškasus Erie’o kanalą (1825), Ohajo–Erie’o (1830) ir Saint Mary’s Fallso (1855; jungia Hurono ir Aukštutinį ežerą) kanalus bei nutiesus geležinkelį ėmė sparčiai plėtotis. Tapo vienu svarbiausių JAV transporto, po 1861–65 pilietinio karo – ir sunkiosios bei naftos pramonės centrų (1870 J. D. Rockefelleris čia įkūrė Standard Oil Company). 20 a. antroje pusėje patyrė ekonominį nuosmukį, 1966 mieste įvyko rasinės riaušės.

Lietuviai

Clevelando lietuvių Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamosios pagalbos bažnyčia

1871 čia įsikūrė pirmieji lietuviai. 1887 įsteigta pirmoji lietuvių organizacija – Šv. Jurgio katalikų šalpos draugija (1915 turėjo 293 narius), 1888 – Susivienijimo lietuvių Amerikoje, 1902 – Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje kuopos. 1895 įkurta Šv. Jurgio parapija, 1907 atidaryta parapinė mokykla (1916 turėjo daugiau kaip 300 mokinių), 1921 pastatyta bažnyčia ir mokyklos pastatas. Prieš 1905 įsikūrė lietuvių socialistų, prieš 1919 – Lietuvių darbininkų susivienijimo Amerikoje kuopos. 1908 įkurta Tėvynės mylėtojų draugijos kuopa, 1909 – V. Kudirkos draugija (veikė iki 1953). 1910 Clevelando lietuviai turėjo 27 saliūnus ir 23 maisto prekių parduotuves. 1914 pradėtas leisti laikraštis Santaika, 1916 jį pakeitė Dirva (leido Ohajo lietuvių spaudos bendrovė). 1914 įkurtas lietuvių draugijų Sąryšis, turėjęs koordinuoti Clevelando lietuvių veiklą, Tautos fondo skyrius, 1915 – Lietuvos vyčių, Amerikos lietuvių tautinės sandaros, Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjungos, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopos. Nuo 1919 Clevelande kurį laiką veikė kelios lietuvių komunistų sąjungos kuopos. 1923 pradėtas transliuoti lietuviškas radijo pusvalandis. 1929 įsteigta antroji lietuvių parapija; 1952 pastatyta Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamosios pagalbos bažnyčia. 1930 įkurta Moterų sąjungos kuopa, Moterų labdarybės draugija. 1933–39 įrengtas lietuvių kultūros skveras (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių lėšomis pastatyti J. Basanavičiaus, Maironio biustai, Gedimino stulpai, Birutės fontanas), Lietuvos dovana Amerikos lietuviams – V. Kudirkos biustas). 1933 įkurtas Clevelando lietuvių sporto klubas, 1936–40 čia veikė Amerikos lietuvių sporto sąjunga. 1935–43 leistas savaitraštis Lietuvių žinios (perkeltas į Pittsburghą). 1935 Clevelande įvyko visuotinis Amerikos lietuvių darbininkų suvažiavimas. 1936 čia įvyko Amerikos lietuvių kongresas. 1941 įsikūręs ALT skyrius vienijo 38 Clevelando lietuvių organizacijas. 1942–44 Clevelande gyveno prezidentas A. Smetona. 1944–45 čia įsteigti BALF 3 skyriai.

Clevelando lietuvių Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamosios pagalbos parapijos pastatai

1949 naujai atvykę lietuviai (1949–50 atvyko apie 3000) susibūrė į Tremtinių draugiją (1950 turėjo daugiau kaip 300 narių). 1949 prie Šv. Jurgio parapijos įkurta lituanistinė M. Valančiaus mokykla (1953–54 lankė 271 mokinys). 1949 įsikūrė Lietuvių kultūros fondo skyrius, 1950 – lietuvių jaunimo teatras Rūta (1953 jį pakeitė Vaidila). 1949 atkurtas lietuviškas radijo pusvalandis 1952 perduotas lietuvių radijo klubui. 1951 įkurtas Lietuvių studentų sąjungos Clevelando skyrius 1953 pradėjo spausdinti Studentų gaires. 1951 įkurti Pasauli lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, Lietuvių krikščionių demokratų parijos, Lietuvių kalbos draugijos skyriai, Vilniaus krašto lietuvi sąjunga, Lietuvių fronto bičiuliai, kitos organizacijos. 20 a. pabaigoje veikė JAV lietuvių bendruomenės Clevelando apylinkė (nuo 1952 vietoj Tremtinių draugijos), A.P.P.L.E. skyrius, lietuvių šokių grupė Grandinėlė, sporto klubas Žaibas (įkurtas 1950), sambūris Gija (įkurtas 1997), skautai, ateitininkai (nuo 1949), šv. Kazimiero šeštadieninė lituanistinė mokykla, t. p. lituanistinė mokykla lietuvių kilmės studentams Švyturys, kredito kooperatyvas Taupa (įkurtas 1984, 2003 turėjo daugiau kaip 2000 narių), Lietuvos garbės konsulatas (nuo 1996). 1900 Clevelande gyveno apie 1000, 1920 – 6685 (oficialūs duomenys), 1930 – 10 068 (oficialūs duomenys), 1975 – apie 7700, 1990 – apie 10 000 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.