Miłosz Czesław (Česlovas Mlošas) 1911 06 30Šeteniai (Surviliškio vlsč.) 2004 08 14Krokuva, lenkų rašytojas. Lietuvos garbės pilietis (1992). Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1992).
Czesław Miłosz
Kildino save iš paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kartos. 1921–29 mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1929–34 Vilniaus universitete studijavo teisę. Nuo 1930 skelbė eilėraščius. Priklausė avangardistų grupei, leidžiančiai žurnalą Żagary. 1934–35 gyveno Paryžiuje. Nuo 1935 dirbo Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje, pašalintas už kairiąsias pažiūras, 1937 išvažiavo dirbti į Varšuvą. Žlugus Lenkijos valstybei, 1939 pasitraukė į Rumuniją ir atvyko į Kauną, bendradarbiavo žurnale Naujoji Romuva. 1940 pasitraukė iš SSRS okupuotos Lietuvos į Vokietijos okupuotą Varšuvą, dirbo lenkų pogrindžio spaudoje. 1945–50 Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prancūzijoje. 1951 nutraukė ryšius su komunistiniu režimu, liko Prancūzijoje. 1960 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1961–78 Kalifornijos universiteto Berkeley, 1981–82 Harvardo universiteto slavų literatūros profesorius. Bendravo su lietuvių išeivija, spaudoje ir kitur palaikė Lietuvos laisvėjimo sąjūdį, dažnai lankėsi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
Kūryba
Ankstyvoji poezija (rinkiniai Poema apie sustingusį laiką / Poemat o czasie zastygłym 1933, Trys žiemos / Trzy zimy 1936) katastrofistinė, persmelkta karo bei totalitarizmo nuojautų, apokaliptinės ironijos. Rinkinyje Išgelbėjimas (Ocalenie 1945), poemose Moralinis traktatas (Traktat moralny 1948), Poetinis traktatas (Traktat poetycki 1957; 2000–01 Cz. Miłoszas poemai parašė komentarus, išleista pavadinimu Poetinis traktatas su mano komentarais / Traktat poetycki z moim komentarzem 2001, lietuvių kalba 2021) nagrinėjamas universalių vertybių likimas 20 a. tragiškos patirties akivaizdoje, derinamas lyrizmas ir intelektualumas bei klasikinė disciplina. Rinkiniuose Miestas be vardo (Miasto bez imienia 1969), Kur saulė pateka ir kur nusileidžia (Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada 1974), Neaprėpiama žemė (Nieobjęta ziemia 1984), Tolimesnės vietovės (Dalsze okolice 1991), Ant upės kranto (Na brzegu rzeki 1994), Kita erdvė (Druga przestrzeń 2002) ir kitur nagrinėjamos metafizinės, egzistencinės (pirmiausia tremties) ir pilietinės problemos, ryšku sąsajos su lenkų romantizmo tradicijomis ir su moderniąja, daugiausia anglų bei Jungtinių Amerikos Valstijų, poezija; juose dažni Lietuvos ir Vilniaus motyvai. Emigracijoje paskelbė istorinį politinį romaną Valdžios paėmimas (Zdobycie władzy 1953, lietuvių kalba pavadinimu Valdžios užėmimas 2021), vaikystės atsiminimais paremtą romaną Isos slėnis (Dolina Issy 1955, lietuvių kalba 1991 32011). Didelę reikšmę turėjo eseistinė knyga Pavergtas protas (Zniewolony umysł 1953, lietuvių kalba 1995 32022), skirta komunistinės ideologijos ir mentaliteto analizei. Parašė filosofinių veikalų, kuriuose aptariama dabartinės žmonijos dvasinė krizė, ir veikalų, pagrįstų autobiografine, daugiausia lietuviška, medžiaga: Gimtoji Europa (Rodzinna Europa 1959, lietuvių kalba 2003 22011), Ulro žemė (Ziemia Ulro 1977, lietuvių kalba 1996), Pradedant nuo mano gatvių (Zaczynając od moich ulic 1985, lietuvių kalba 2022), Tėvynės ieškojimas (Szukanie ojczyzny 1992, lietuvių kalba 1995 22011), dienoraštį Medžiotojo metai (Rok myśliwego 1990) ir kita. Miniatiūrų rinkinyje Pakelės šunytis (Piesek przydrożny 1997, lietuvių kalba 2000) jungiama poezija ir proza. Knygose Miłoszo abėcėlė (Abecadło Miłosza 1997 22012), Kita abėcėlė (Inne abecadło 1998), Išvyka į Dvidešimtmetį (Wyprawa w Dwudziestolecie 2000, lietuvių kalba 2003) derinama literatūrinė ir dokumentinė medžiaga. Kūryboje žymią vietą užima Lietuvos gamta, socialiniai tipai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija. Paskelbė Lenkų literatūros istoriją (Historia literatury polskiej 1993, anglų kalba 1969, lietuvių kalba 1996). Vertė Bibliją, anglų ir kitų tautų poeziją, iš lietuvių kalbos – K. Borutos, T. Venclovos kūrybą.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba poezija spausdinama nuo 1939, išleisti rinkiniai Epochos sąmoningumo poezija (1955 Buenos Airės), Rinktiniai eilėraščiai (dvikalbis leidinys 1997 32011), Tai (2002). Lietuvių kalba dar išleista: Poezijos liudijimas: Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius (2010), Cz. Miłoszo ir T. Venclovos laiškų atsiminimų, straipsnių, poezijos, esė ir vertimų knyga Grįžimai Lietuvon (2014), Cz. Miłoszo ir J. W. Giedroyco laiškų knyga Laiškai 1952–2000 (3 d. 2010–17).
Apie rašytoją sukurtas dokumentinis filmas Česlovo Milošo amžius (2011, 3 serijos, režisierius J. Javaitis). 2011 UNESCO buvo paskelbti Czesławo Miłoszo metais.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Didysis kryžius (1995). Nobelio literatūros premija (1980).
1
R: Dziela zebrane Kraków 2001. L: Poznawanie Miłosza: Studia i szkice o twórczości poety Kraków 2 t. 1985–2000; A. Fiut Moment wieczny: Poezja Czesława Miłosza Warszawa 1993; V. Daujotytė, M. Kvietkauskas Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai Vilnius 2011; Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos / sud. Margarita Matulytė Vilnius 2012; A. Franaszek Miłoszas: Biografija Vilnius 2015.
88
Česlovas Milošas