Dajananda Sarasvati (Dayānanda Sarasvatī, Dajanándas Sarãsvatis), tikr. Mūla Śañkara apie 1824Tankara (Gudžarato valstija) 1883 11 30Ajmer (Radžasthano valstija), hinduizmo reformatorius. Arja samadžo įkūrėjas (1875). Įstojo į dašanamių vienuolijos Sarasvatės ordiną.
Nepripažino vėlesniojo hinduizmo (Puranų, agamų), ragino grįžti prie Vedų autoriteto. Laikė autoritetingais tik raštus, atitinkančius Vedų mokymą – 10 pagrindinių upanišadų ir Švetašvataros upanišadą bei kai kuriuos kitus tekstus. Manė, kad 6 ortodoksinės Indijos filosofijos mokyklos (samkhja, joga, vaišešika, njaja, mimansa, vedanta) neprieštarauja viena kitai, bet atskleidžia skirtingus tikrovės aspektus ir atitinka Vedų mokymą. Teigė tris amžinas esybes: aukščiausiąjį Viešpatį (Paramatmą), individualias sielas (dživatmas) ir Gamtą (Prakriti). Visur esantis bekūnis ir beribis Viešpats naudodamas Gamtos medžiagas kuria ir griauna visatos kūnus (t. p. ir žmogaus). Plėtojo mokšos mokymą. Individualios sielos pasiekia mokšą per savęs, Gamtos ir Viešpaties supratimą.
Siekė socialinių reformų: uždrausti nepilnamečių vedybas, leisti tekėti našlėms, panaikinti kastas, įgyvendinti lygias vyro ir moters teises; įkūrė švietimo ir labdaros institucijų. Svarbiausi veikalai: Tiesos šviesa (Satjart Prakaš 1874, hindi kalba), Vedų komentaras (sanskritu).
171