Davidas Humeʼas, 1711–1776. Istorikas ir filosofas (dailininkas A. Ramsay, aliejus, 1766, Škotijos nacionalinės galerijos Edinburge)
Hume David (Deividas Hiùmas) 1711 05 07Edinburgas 1776 08 25Edinburgas, anglų filosofas, istorikas, visuomenės veikėjas. Škotas. 1763–66 dirbo Didžiosios Britanijos atstovybėje Paryžiuje, 1767–69 vyriausybėje.
Pažinimo teorija
Plėtodamas sensualistinį fenomenalizmą D. Humeʼas kritikavo G. Berkeley subjektyvųjį idealizmą dėl nenuoseklumo – sensualizmo principas, kurį G. Berkeley nukreipė prieš materialiąją substanciją, paneigia ir dvasinę substanciją. Pasak D. Humeʼo, pažinimą sudaro suvokimai – išorinio bei vidinio patyrimo įspūdžiai ir jų vaizdai sąmonėje (idėjos). Mąstymas tik jungia šį turinį, jį įvairiai derina. Suvokimų ryšiai yra asociaciniai, trijų rūšių – panašumo, gretimybės erdvėje ir laike, priežasties ir pasekmės. Sudėtingos idėjos yra paprastų idėjų psichologinė asociacija. Šis D. Humeʼo požiūris yra filosofijos antimetafizinės revizijos pagrindas. Substancija (materialioji ir dvasinė) tėra suvokimų junginiai; nei jų buvimo, nei nebuvimo filosofija negali pagrįsti. Už filosofijos (kaip pažinimo galimybės) ribų pasilieka ir individuali siela, aš kaip substancija, nes ji tėra įvairių suvokimų jungtis.
Davidas Humeʼas, 1711–1776. Istorikas ir filosofas (dailininkas A. Ramsay, aliejus, 1766, Škotijos nacionalinės galerijos Edinburge)
Priežastingumo samprata
Priežastingumas, kaip objektyvus daiktų ryšys, yra anapus suvokimų, todėl jo buvimas neįrodomas. Įsitikinimas, kad toks ryšys egzistuoja, pagrįstas reiškinių sekos laike pasikartojančiu stebėjimu, suformuojančiu iliuzinį įprotį (lotynų kalba post hoc ergo propter hoc – po to, vadinasi, dėl to). D. Humeʼas teigė, kad vienintelė sritis, kur priežastinių ryšių buvimas nekelia abejonių, yra pačių suvokimų (įspūdžių ir idėjų) ryšys. Sąmonėje vyrauja griežtas determinizmas, kurį atskleidžia idėjų kilimas iš įspūdžių ir pats asociacijų mechanizmas, todėl valios laisvei nelieka vietos. Vienintelis pagrįstas yra psichinis priežastingumas.
Etika
D. Humeʼo etines pažiūras sudaro malonumo, naudingumo ir simpatijos principų derinys. Etiką D. Humeʼas laikė intuicijos ir jausmo, o ne samprotavimo sritimi. Dorovės normos nėra proto sprendimai – iš to, kas yra, neseka tai, kas privalo būti, todėl etika galima tik kaip deskripcinis, moralės reiškinius aprašantis mokslas.
Istorijos tyrimai
D. Humeʼas istorijos tyrimuose aprašė ne tik politinius įvykius, bet ir apsišvietusių piliečių protinę veiklą. Asmenis ir įvykius įtraukė į tikslingą istorinį pasakojimą, turintį priežastinę struktūrą; pakėlė istorinio objektyvumo lygį, padarė didelę įtaką anglų istoriografijai.
Idėjų įtaka
D. Humeʼo priežastingumo interpretacija turėjo didelį poveikį vėlesniems mąstytojams. Jo idėjos turėjo įtakos I. Kanto kritinei filosofijai, pozityvizmo įvairioms atmainoms.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Traktatas apie žmogaus prigimtį (Treatise on Human Nature 3 t. 1739–40, lietuvių kalba 2007), Žmogaus proto tyrinėjimas (An Enquiry Concerning Human Understanding 1748, lietuvių kalba 1995), Prigimtinė religijos istorija (Natural History of Religion 1757), Anglijos istorija (History of England 6 t. 1754–62).
R: The Philosphical Works of David Hume 4 v London 1882–86 31964. L: N. Capaldi The Philosophy of Hume New York 1965; J. V. Price David Hume New York 1968; A. J. Ayer Hume Oxford 1980.
1874