Diego Rivera
Rivera Diego (Diegas Riverà), tikr. Diego María de la Concepción Juan Nepomuceno Estanislao de la Rivera y Barrientos Acosta y Rodríguez 1886 12 13Guanajuato 1957 11 24Meksikas, Meksikos tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių Meksikos sienų tapybos mokyklos kūrėjų. Nuo 1892 su tėvais gyveno Meksike. Nuo 1896 studijavo Šv. Karolio akademijoje Meksike (mokėsi pas J. M. Velasco), nuo 1907 – Šv. Ferdinando dailės akademijoje Madride. 1909 aplankė Prancūziją, Belgiją ir Didžiają Britaniją. 1910 dalyvavo Nepriklausomųjų salone Paryžiuje. Meksikos komunistų partijos narys (1922–29 ir nuo 1955). Kaip oficialus Meksikos komunistų partijos atstovas 1927–28 ir 1955–56 lankėsi SSRS. 1929–30 Meksiko dailės akademijos direktorius. Bendravo su A. Modigliani, Ch. Soutine’u, P. Reverdy, A. Bretonu, politikais, tarp jų – L. Trockiu.
Kūryba
Iš pradžių tapė kubistinius kūrinius (Medis 1913, Dvi moterys 1914). 1920 Italijoje studijavo Renesanso meną. Susidomėjimas Meksikos kultūriniu palikimu (1921 lankėsi Jukatano archeologinėse vietose) lėmė majų, actekų dailės motyvų, Meksikos istorijos sklaidos idėjų atsiradimą D. Riveros kūryboje (freska Sekmadienio popietės sapnas Alamedoje Prado viešbutyje, apie 1948, freskos Totonakų civilizacija, Huastekų civilizacija Nacionaliniuose rūmuose, 1950, visos Meksike).
D. Rivera. Freska Totonakų civilizacija Nacionaliniuose rūmuose Meksike (1950; © LATGA / ARS, 2020)
D. Rivera. Freskos Meksikos istorija (1929–35) fragmentas Nacionaliniuose rūmuose Meksike (© LATGA / ARS, 2020)
Socialinės, istorinės, religinės tematikos freskomis dekoravo Nacionalinę parengiamąją mokyklą (su D. A. Siqueirosu, J. C. Orozco, 1922–28), Meno rūmus (1930, 1935) abu Meksike, Cortéso rūmus Cuernavacoje (1929–30), San Francisco fondų biržos miesto klubą ir Kalifornijos dailės mokyklą (1930–31), Detroito meno institutą (1933), Prado viešbutį (1947–48), Nacionalinius rūmus Meksike (1940–50), San Francisco miesto koledžą (1940), mozaikomis – teatro Insurgentes fasadą Meksike (1953). 1933 D. Rivera pradėjo kurti freską Rockefellerio centrui Niujorke; dėl įkomponuoto V. Lenino portreto freska sunaikinta.
Freskoms, mozaikoms būdinga monumentalumas, jausmingumas, simboliškumas, plokštuminė kompozicija, ornamentinis linijų ir spalvinių dėmių ritmas, dekoratyvumas. Nutapė peizažų, natiurmortų (Arbūzai 1957), portretų (Lupe Marin portretas 1938, D. Olmedo 1955), autoportretų, aktų (Besiilsinti šokėja 1939), buitinių kompozicijų (Gėlių pardavėja 1949), sukūrė akvarelių, litografijų, piešinių, scenovaizdžių (spektakliui J. Revueltaso Vienatvės kvadratas 1950). D. Riveros kūryba realistinė, yra kubizmo, ekspresionizmo, actekų ir majų meno bruožų. Dalyvavo tarptautinėse parodose (Venecijos bienalėje, 1950), surengė retrospektyvinių parodų, tarp jų – San Francisco (1930), Niujorke (1931). D. Riveros kūryba turėjo daug įtakos 20 a. Meksikos, 4 dešimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų dailės raidai. Buvo vedęs 5 kartus, iš jų 2 kartus – dailininkę F. Kahlo.
D. Rivera. Freska Kalifornijos alegorija Kalifornijos dailės mokykloje (1931; © LATGA / ARS, 2020)
Nuo 1986 D. Riveros ir F. Kahlo gyvenamajame name‑studijoje Meksike veikia muziejus.