Dietrich Bonhoeffer
Bonhoeffer Dietrich (Dytrichas Bònheferis) 1906 02 04Vroclavas 1945 04 09Flossenbürgo koncentracijos stovykla (Bavarija) , vokiečių evangelikų liuteronų teologas. Nereliginės krikščionybės pradininkas. E. Troeltscho ir K. Bartho šalininkas. Studijavo teologiją Tübingeno ir Berlyno universitetuose. 1931–33 Berlyno universiteto profesorius. Aktyviai dalyvavo antinaciniame Bažnyčios pasipriešinime, buvo vienas Išpažinėjų Bažnyčios įkūrėjų. Nuo 1935 vadovavo pogrindiniam kunigų seminarui. 1941 D. Bonhoefferio veikalus uždrausta publikuoti. 1943 įkalintas; nužudytas. D. Bonhoefferio teologijos idėjos atskleistos laiškuose iš kalėjimo (knyga Pasipriešinimas ir nuolankumas / Widerstand und Ergebung 1951, lietuvių kalba 2007). Teologiją traktavo kaip kristologiją.
Pasak D. Bonhoefferio, krikščionybės esmė – mokymas apie artimo meilę, todėl reikia atsisakyti įprastinių religinių formų, laikytis krikščioniškosios etikos, sekti Jėzumi Kristumi. Nors Dievas yra anapusinė tikrovė, apie jį privalu kalbėti pasaulietiškai. D. Bonhoefferio pažiūros buvo populiarios po II pasaulinio karo tarp Vakarų Europos teologų.
Kiti veikalai: Šventųjų Komunija (Sanctorum Communio 1927), Veiksmas ir būtis (Akt und Sein 1931), Įpėdinystė (Nachfolge 1937, lietuvių kalba pavadinimu Mokinystės kaina 2013), Kolektyvinis gyvenimas (Gemeinsames Leben 1938), Etika (Ethik 1949).