de Soto Domingo (Domingas de Sòtas) 1494Segovia 1560 11 15Salamanca, ispanų filosofas, teologas. Vienas ispanų tomizmo mokyklos kūrėjų. Vienuolis dominikonas (1524).
Išsilavinimas ir veikla
1516 baigė Alcalos universitetą, 1516–19 studijavo Paryžiaus universitete. 1520–24 dėstė Alcalos, 1525–56 – Salamancos universitetuose. 1545–50 būdamas imperatoriaus Karolio V atstovas ir vyriausiasis teologas Tridento susirinkime daug nuveikė formuluojant bažnytines dogmas ir sprendžiant sudėtingus teologijos klausimus.
Pažiūroms turėjo įtakos Tomas Akvinietis, J. Dunsas Škotas.
Politinė ir ekonomikos filosofija
Žinomas savo politine ir ekonomikos filosofija. Teigė, kad įstatymai kyla veikiau iš įstatymų leidėjo supratimo nei valios. Skyrė visuomenės įstatymus nuo gamtos dėsnių. Ekonominėje teorijoje siekė suderinti palūkanų gavimą su tomizmo teisingos kainos samprata. Gynė nuosavybės dorovingumą. Pasak D. de Soto, tas, kuris nieko neturi, negali būti laisvas, beturtis neturi dosnumo ir svetingumo dorybių. D. de Soto požiūriu, ekonominiai santykiai neturi nustelbti ir iškreipti dorovinių vertybių.
Domingo de Soto (skulptorius Manuel Romero Ortega, 1962, Segovia)
Kitos idėjos
Vienas pirmųjų teigė, kad kūnas krinta pastoviu pagreičiu.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Rinkiniai (Summulae 1529), Apie paslapčių slėpimą ir atskleidimą (De ratione tegendi et detegendi secretum 1541), Aristotelio Dialektikos komentarai (In dialecticam Aristotelis commentarii 1544), Apie fiziką (In VIII libros physicorum 1545), Apie gamtą ir Dievo malonę (De natura et gratia 1547), Apie teisę ir teisingumą (De justitia et jure 1556).