Arago Dominique François Jean (Dominikas Fransua Žanas Aragò) 1786 02 26Estagel (Languedoco-Roussillono sritis) 1853 10 02Paryžius, prancūzų fizikas ir politikas. Prancūzijos mokslų akademijos (1809; 1830–53 matematikos mokslų srities sekretorius), Švedijos karališkosios mokslų akademijos užsienio (1828), Amerikos menų ir mokslų akademijos užsienio (1832) narys.
Išsilavinimas ir veikla
Baigė Politechnikos mokyklą (École Polytechnique) Paryžiuje ir iki 1831 dėstė joje. 1806 tapo Ilgumų biuro (Bureau des Longitudes) sekretoriumi ir matavo dienovidinį nuo Barselonos iki Formenteros salos. Ispanijoje, kilus sukilimui, suimtas. Po kelių nepavykusių bandymų pabėgti, tik 1809 grįžo į Paryžių. 1843–53 vadovavo Paryžiaus observatorijai. Po Prancūzijos 1848 revoliucijos tapo karo ir jūrų ministru laikinojoje vyriausybėje, pasiūlė daug reformų.
Mokslinė veikla ir atradimai
1806 su J.-B. Biot išmatavo įvairių dujų tankį ir lūžio rodiklį. 1811 atrado kvarco optinį aktyvumą. Tyrė šviesos poliarizaciją ir 1812 sukonstravo šviesos filtrą. Pirmasis pastebėjo, kad leidžiant elektros srovę per cilindrinę vario vielos spiralę, ji pritraukia geležies drožles tarsi magnetas, o kai srovė nustoja tekėti, drožlės nukrinta. 1824 pademonstravo, kad besisukantis varinis diskas sukioja virš jo kabinamą magnetinę adatą (M. Faraday vėliau įrodė, kad tai elektromagnetinė indukcija). 1838 bandė palyginti ir išmatuoti šviesos greitį ore ir vandenyje, tačiau dėl susilpnėjusio regėjimo neįstengė pats to atlikti. 1839 01 07 Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje paskelbė apie L.‑J.‑M. Daguerre’o išradimą – dagerotipiją (ši data laikoma fotografijos pradžia). Sukūrė įvairių šviesos srauto matavimo prietaisų. Vienas pirmųjų pradėjo tirti ir klasifikuoti žaibus bei perkūnijas.
Dominique François Jean Arago (aliejus, 1832, dailininkas Carlas von Steubenas; Paryžiaus observatorija)
Apdovanojimai
Leopoldo ordinas (Belgija, 1841).
Atminimo įamžinimas
D. F. J. Arago vardu pavadintas asteroidas nr. 1005, krateriai Marse ir Mėnulyje, Neptūno žiedas.