Dominỹkas (lot. Dominicus), Dominiñkas, tikr. Domingo de Guzmán 1170 06 24Caleruega (Kastilija) 1221 08 06Bolonija, dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Šventasis (1234; šventė – rugpjūčio 8). Studijavo Palencijos universitete (prie Valladolido); 1195 įšventintas kunigu. Osmos (Sorijos provincija, Kastilija) vyskupijos kanauninkas, kanauninkų kapitulos vyresnysis, 1195–1203 katedros pamokslininkas, 1199 vyskupo sekretorius. Nuo 1203 vykdė misijas Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijos pietuose; kovojo su eretiniu albigiečių judėjimu; steigė religines bendruomenes atsivertusioms moterims. 1206 Prouille’uje (prie Tulūzos) įkūrė dominikonių, 1215 Tulūzoje dominikonų ordiną (vėliau prie pastarojo – Dominikonų pasauliečių broliją). Vėliau dirbo Romoje, 1218–19 misionierius Prancūzijoje, Ispanijoje. Dailėje vaizduojamas su dominikonų drabužiais ir rožiniu, kurį jam duoda Švč. Mergelė Marija arba laiko pats. Dominyko atributai – lelija, knyga, duona, šuo su liepsnojančiu deglu nasruose, rožinis, žvaigždė.
Dominykas. Freska Šv. Stepono bažnyčioje Jeruzalėje
656