de Sade Donatien Alphonse François (Donasjenas Alfonsas Fransua de Sãdas) 1740 06 02Paryžius 1814 12 02Paryžius, prancūzų rašytojas. Markizas. 30 metų praleido kalėjime už įvairius nusikaltimus, keliskart buvo nuteistas mirti, bet pabėgo į Italiją, slapstėsi. 1790 paleistas į laisvę, suartėjo su revoliucionieriais, bet nepritarė terorui, užsitraukė M. Robespierre’o nemalonę, po Termidoro perversmo išvengė revoliucijos tribunolo nuosprendžio. Paskutiniuosius 14 gyvenimo metų praleido psichiatrijos ligoninėje.
Donatien Alphonse François de Sade
Kūryba
Kalėjime parašė dialogus Mirštančiojo ir kunigo dialogas (Le Dialogue entre un prêtre et moribond, parašyta 1782, išleista 1926), Filosofija buduare (Philosophie dans le boudoir 1797, lietuvių kalba 1994, filmas 1991, režisierius O. Smoldersas), komedijas Nesąžiningas (Prévaricateur), Mari patiklioji (Mari crédule), tragediją Žana Lenė (Jeanne Laisné, visos 1783), romanus 120 Sodomos dienų, arba Ištvirkavimo mokykla (Les 120 journées de Sodome, ou l’École du libertinage, parašyta 1785, išleista 1904, filmas pavadinimu Salò, arba 120 Sodomos dienų 1975, režisierius P. P. Pasolini), Alina ir Valkuras (Aline et Valcour, parašyta 1786, išleista 1795), pirmąjį romano Žiustina, arba Dorybės nelaimės (Justine ou les malheurs de la vertu 1791) variantą, pavadintą Dorybės nelaimės (Les Infortunes de la vertu, parašyta 1787, išleista 1930). Parašė Paryžiaus piliečio kreipimąsi į prancūzų karalių (L’Adresse d’un citoyen de Paris au roi des Français 1791), pjesę Grafas Okstiernas, arba Libertinažo pasekmės (Le Comte Oxtiern ou les effets du libertinage), novelių (rinkinys Meilės nusikaltimai / Les Crimes de l’amour, abu 1800, lietuvių kalba pavadinimu Meilės nusikaltimai, arba Aistrų kliedesys 1993), romaną Naujoji Žiustina, arba Dorybės nelaimės ir jos sesers Žiuljetės istorija (La Nouvelle Justine ou les malheurs de la vertu, suivie de l’Histoire de Juliette, sa sœur, parašyta 1791, išleista 1797). Charentono (prie Paryžiaus) psichiatrijos ligoninėje parašė romaną Floribelės dienos, arba Apnuoginta prigimtis (Les Journées de Floribelle ou la Nature dévoilée, parašyta 1807, rankraštis sudegintas), istorinį romaną Saksonijos princesė Adelaidė de Brunsvik (Adelaïde de Brunswick, princesse de Saxe, parašyta 1812, išleista 1964), Paslaptinga Prancūzijos karalienės Izabelės Bavarietės istorija (Histoire secrète d’Isabelle de Bavière, reine de France, parašyta 1813, išleista 1953, lietuvių kalba 1997).
D. A. F. de Sadeʼo kūryba vertintina atsižvelgiant į 18 a. libertinizmo ir švietimo filosofiją. Polemizuodamas su švietėjais, pirmiausia su J.‑J. Rousseau, D. A. F. de Sadeʼas iškelia žmogaus prigimtyje vyraujančio blogio galią, kuri verčia tenkinti geismą prievarta, kito kančiomis. Geismą nugali tik jo patenkinimas, atmetus dorovę ir visuomenės įstatymus. Žmogus – geismo vergas – tampa tironu ir kankintoju, kad šį geismą patenkintų. Dorybė yra vargšų opijus, iliuzija, kad už kančias bus atlyginta po mirties, dangus yra kurčias žmogaus aimanoms. Ryškiausiai šią mintį iliustruoja Žiustinos ir jos sesers Žiuljetės gyvenimas: pirmoji už dorybę moka skausmu, kitai už ištvirkavimą atlyginama visomis žemiško gyvenimo gėrybėmis. Nuo libertinų literatūros D. A. F. de Sadeʼo kūryba skiriasi prievartos, o ne malonumo ir gyvenimo džiaugsmo apologija. 19 a. jo kūriniai buvo spausdinami ir plito pogrindyje. Iš D. A. F. de Sadeʼo pavardės kilo žodis sadizmas, 1834 įtrauktas į prancūzų kalbos žodyną ir paplitęs kitose kalbose. 20 a. D. A. F. de Sadeʼo kūryba ypač domėjosi psichoanalitikai, siurrealizmo, egzistencializmo, žiaurumo teatro atstovai.
L: Œuvres de Sade 3 vol. Paris 1990–98; Ch. Henry La Vérité sur le marquis de Sade Paris 2010.
510