Édouard Manet
Édouard Manet
Manet Édouard (Eduaras Man) 1832 01 23Paryžius 1883 04 30Paryžius, prancūzų tapytojas, grafikas. 1850–1856 mokėsi T. Couture’o dailės mokykloje Paryžiuje. Kūrybinius ieškojimus grindė Luvre kopijuotais italų renesanso ir 17 a. žymiausių dailininkų (Giorgione’s, Tiziano, Tintoretto) bei F. Halso ir E. Delacroix kūriniais, gamtos studijomis. Keliavo po Nyderlandus, Italiją, Vokietiją, Ispaniją.
Kūryba
Kūrybai turėjo įtakos D. Velázquezas, F. J. de Goya, japonų raižiniai. Ankstyvuoju laikotarpiu tapė vargetas, čigonus (Absento gėrėjas 1859, Senas muzikantas 1862), aktorius (Lola iš Valensijos 1862), gatvės muzikantus (Fleitininkas 1866). Paveikslai realistinio stiliaus, tamsaus kolorito, sodraus potėpio, kontrastingi. Tapė pagal senųjų meistrų kūrinius sukurtas kompozicijas (Balkonas 1868) novatorišką jų traktuotę atskleisdamas taupiomis raiškos priemonėmis, derindamas spalvines dėmes. É. Manet siekė Salono, atstovaujančio akademistinei dailės krypčiai, pripažinimo, bet jo kūriniai buvo atmesti dėl modernios raiškos, nepagražintų, vulgarių tipažų. Skandalus sukėlė Giorgione’s ir Tiziano kūrinių inspiruotos kompozicijos Pusryčiai ant žolės (1863) ir Olimpija (1863), eksponuotos 1863–1865 Atmestųjų salono (Salon des Refusés) parodose; atmesti buvo ir novatoriško tapybinio braižo, apibendrinto piešinio ir asociatyviai įtaigaus kolorito politinės tematikos kūriniai (Maksimiljano sušaudymas 1868).
É. Manet. Olimpija (aliejus, 1863, Orsay muziejus Paryžiuje)
É. Manet pripažino avangardo poetai, kritikai ir dailininkai (Ch. Baudelaire’as, L. É. E. Duranty, C. Monet, E. Degas). Bendravo su impresionistais (E. Degas, C. Monet, B. Morisot, P. A. Renoiru), lankėsi jų rengiamuose susibūrimuose Guerbois kavinėje, tapė jų mėgstamus kasdienio gyvenimo vaizdus: poilsį parke, pramogas (Žirgų lenktynės Boulognės miške 1864), laisvalaikį teatre, kavinėse (Alaus padavėja, Koncertas kavinėje, abu 1879). Gilinosi į šviesos ir šešėlio sąveiką, pleneruose nutapė impresionizmo bruožų turinčių peizažų, kompozicijų (Valtyje, Monet, tapantis savo laivelyje, abu 1874, Nana 1877, Baras Folies-Bergère 1881); jų fragmentiškos kompozicijos aiškaus piešinio, tapytos lygiais potėpiais skaidriomis spalvomis, išryškinta žmonių psichologiniai bruožai, ryšys su aplinka (É. Zola, 1868, S. Mallarmé, 1876, portretai). Vėlyvuoju laikotarpiu sukūrė pastelių (Ruduo 1883), litografijų, ofortų, akvarelių. É. Manet kūryba turėjo įtakos impresionizmo, postimpresionizmo, 20 a. moderniosios dailės raidai.
1664