Eduardas Išpažinėjas (Lichfieldo katedros skulptūra)
Eduárdas Išpažinjas (Edward the Confessor) apie 1005Islip (Oksfordšyro grafystė) 1066 01 04 ar 05Londonas, Anglijos karalius (1042–66). Karaliaus Etelredo II Nepaklusniojo ir Normandijos kunigaikštytės Emmos sūnus. Šventasis (1161; šventė 10 13). Danams įsiveržus į Angliją 1013–41 su tėvais gyveno Normandijoje. Tapęs karaliumi siekė sutaikyti danų ir anglų diduomenes; sutramdė iki tol Angliją faktiškai valdžiusią Vesekso erlo Godwine’o giminę. Plėtojo šalies kultūrinius ir politinius ryšius su kitais Europos kraštais ir popiežiumi. Būdamas bevaikis, manoma, 1051 suteikė sosto paveldėjimo teises giminaičiui iš motinos pusės, būsimajam Anglijos užkariautojui, Normandijos kunigakščiui Vilhelmui (bet mirdamas įpėdiniu paskelbė Godwine’o sūnų Haraldą).
2271