Triolet Elsa (Elza Triol) 1896 09 24Maskva 1970 06 16Saint-Arnoult-en-Yvelines (Île-de-France’o administracinis regionas), prancūzų rašytoja. Per seserį L. Brik (V. Majakovskio draugę) suartėjo su bolševikais. 1918 išvyko iš Rusijos, metus gyveno Tahiti. 1928 Paryžiuje suartėjo su siurrealistais.
Kūryba
Parašė kelionių knygas Tahiti (Na Taiti 1925), Žemuogė (Zemljanika 1926), Maskuotė (Kamufljaž 1928, visos rusų kalba), romaną Labą vakarą, Tereza (Bonsoir Thérèse 1938). Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. Karo patirtis atsispindi romane Baltas arklys (Le Cheval blanc 1943), novelėse (rinkinys Už gelumbės plėšymą bauda 200 frankų / Le Premier accroc coûte 200 francs 1944, Goncourt’ų premija). Romanuose Ginkluotos šmėklos (Les Fantômes armés 1947), Raudonas žirgas (Le Cheval roux 1953) vaizduojama atominio karo grėsmė, romanuose Niekas manęs nemyli (Personne ne m’aime 1946), Griuvėsių inspektorius (L’Inspecteur des ruines 1948) – pokario Prancūzija. Smerkė rasizmą (romanas Svetimšalių pasimatymas / Le Rendez-vous des étrangers 1956), kėlė socialinius klausimus (trilogija Nailono amžius / L’Âge de Nylon: Rožės išsimokėtinai / Roses à crédit 1959, lietuvių kalba 1961, Luna‑parkas / Luna Park 1960, lietuvių kalba 1962, Siela / L’Âme 1962).
Elsa Triolet
Atsiminimų knygose Majakovskis (Maïakovski 1939), Didysis niekada (Le Grand Jamais 1965), Klausykite žiūrėkite (Écoutez voir 1968) kalbama apie žmogaus ir poeto paslaptį, istorinį teisingumą, meilę ir mirtį. Dar parašė knygą apie A. Čechovą L’Histoire d’Anton Tchekhov (1954), lyrinį romaną Lakštingala nutyla auštant (Le Rossignol se tait à l’aube 1970), scenarijų filmui Normandija–Nemunas (su kitais, 1960, režisieriai J. Dréville’is, D. Viatičius-Berežnychas).
510