Elžbietà I (Elizabeth I) 1533 09 07Grinvičas (prie Londono) 1603 03 24Richmond (prie Londono), Anglijos karalienė (1558–1603). Tudorų dinastijos. Henriko VIII ir Anne’os Boleyn duktė.
1534 paskirta sosto įpėdine. 1537 Henrikui VIII išsiskyrus, Elžbietos paveldėjimo teisė buvo atšaukta, 1544 grąžinta (tuo atveju, jei įpėdinis, trečiosios Henriko VIII žmonos Jane Seymour sūnus Edwardas, neturėtų vaikų). Sostą 1553 paveldėjus Elžbietos vyresniajai seseriai Marijai kaip galima konkurentė 2 mėn. kalėjo Toweryje, vėliau gyveno griežtai prižiūrima. Religijai buvo abejinga, bet tapusi karaliene rėmė Anglikonų Bažnyčią, iki 1559 pašalino iš postų daugelį katalikų vyskupų; 1570 popiežiaus Pijaus V atskirta nuo Bažnyčios. Neištekėjo (manoma, vengdama galimos sutuoktinio politinės konkurencijos). Tikėdamasi atgauti Calais uostą rėmė hugenotų kovas, Nyderlandų sukilimą prieš Ispaniją, dažnai kariavo su Prancūzija.
Elžbieta I (aliejus, apie 1585, dailininkas W. Segaris)
Elžbietos I valdymo laikotarpiu sumažėjo diduomenės reikšmė, padidėjo pirklių ir manufaktūrų savininkų sluoksnis, buvo įsteigta Londono birža (1566), jos 1601 aktas padėjo pagrindus vargšų priežiūrai. Vėliau Elžbieta I buvo pripažinta viena garsiausių Anglijos valdovų, pirmiausia dėl jos pastatydinto Anglijos laivyno pergalės (1588) prieš Ispanijos Nenugalimąją armadą.