Lasker Emanuel (Emanuelis Lãskeris) 1868 12 24Berlinchen (dabartinis Barlinek, Vakarų Pamario vaivadija, Lenkija) 1941 01 11Niujorkas, vokiečių šachmatininkas, matematikas ir filosofas. Žydų kilmės. Filos. dr. (1901). Ilgiausiai šachmatų istorijoje, net 27 metus, išlaikė pasaulio čempiono titulą. 1933, į valdžią atėjus A. Hitleriui, nedelsiant emigravo į Jungtinę Karalystę, 1934–36 gyveno SSRS, 1937 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Pasaulio šachmatų čempionas nuo 1894 (nugalėjo W. Steinitzą) iki 1921 (pralaimėjo J. R. Capablancai). Tarptautinių turnyrų Niujorke (1893, 1924), Sankt Peterburge (1895–96, 1909, 1914), Niurnberge (1896), Londone (1899), Paryžiuje (1900), Ostravoje (1923) laimėtojas. Parašė knygų apie šachmatus, iš jų – Šachmatų vadovėlį (Lehrbuch des Schachspiels 1926).
Emanuel Lasker
Emanuelis Laskeris (kairėje) su broliu Bertoldu Laskeriu (1907)