Jannings Emil (Ėmilis Jãningsas), tikr. Theodor Friedrich Emil Janenz 1884 07 23Rorschach (Sankt Galleno kantonas, Šveicarija) 1950 01 02Strobl (prie Zalcburgo), vokiečių aktorius. Vaidino klajojančiuosiuose teatruose, nuo 1906 – M. Reinhardto teatre Berlyne. Išgarsėjo vaidmenimis istoriniuose kostiuminiuose (Liudvikas XV – Ponia Diubari 1919, Henrikas VIII – Anne Boleyn 1920, abiejų režisierius E. Lubitschas, Dantonas – Dantonas 1921, režisierius D. Buchowetzki) ir ekspresionistiniuose (Harūnas al Rašidas – Vaškinių figūrų kabinetas 1924, režisierius P. Leni) filmuose. Sukūręs Šveicoriaus (Paskutinis žmogus 1924), Tartiufo (Tartiufas 1925, pagal Molière’ą), Mefistofelio (Faustas 1926, pagal J. W. Goethe, visų režisierius F. W. Murnau), Boso (Varjetė 1925, režisierius E. A. Dupontas) vaidmenis tapo garsiausiu vokiečių kino aktoriumi. 1927–29 filmavosi Holivude (Kūno pagundos 1927, režisierius V. Flemingas, Paskutinis įsakymas 1928, režisierius J. von Sternbergas, už abu Oskaras).
E. Jannings. Profesoriaus Rato vaidmuo filme Žydrasis angelas (1930, režisierius J. von Sternbergas, Lola – M. Dietrich)
Grįžęs į Vokietiją geriausius vaidmenis sukūrė filmuose Žydrasis angelas (1930, režisierius J. von Sternbergas), Valdovas (1937, režisierius V. Harlanas, Venecijos kino festivalio prizas), Robertas Kochas (1939, režisierius H. Steinhoffas). Vaidyba temperamentinga, psichologiškai subtili; būdinga personažo filosofinis apibendrinimas. Pritarė Trečiojo reicho politikai. Parašė autobiografines knygas Kaip aš patekau į kiną (Wie ich zum Film kamm 1928), Teatras, kinas, gyvenimas ir aš (Theater, Film, das Leben und ich, išleista 1951).
1933