Émile Antoine Bourdelle
Bourdelle Émile Antoine (Emilis Antuanas Burdèlis) 1861 10 30Montauban 1929 10 01Le Vésinet (prie Paryžiaus), prancūzų skulptorius. 1876–84 dailės mokėsi Tulūzoje, 1884–86 Paryžiuje. 1893–1908 dirbo skulptoriaus A. Rodino asistentu. Nuo 1909 dėstė Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière).
Kūryba
Sukūrė mitologinių (Heraklis lankininkas 1909, Penelopė 1912, Mirštantis kentauras 1914), alegorinių (Pergalė 1918, Prancūzija sveikina Ameriką 1926) kompozicijų, paminklų (1870 metų Prancūzijos–Prūsijos karo aukoms atminti Montaubane, 1902, A. Mickevičiaus Paryžiuje, 1928), portretų (L. van Beethoveno, iš viso 21 variantą, pirmąjį 1893), reljefų ir sienų tapybos kompozicijų (Théâtre des Champs-Élysées rūmuose, 1913), piešinių, pastelių, akvarelių, knygų iliustracijų, keramikos. Ankstyvuoju laikotarpiu patyrė impresionizmo, simbolizmo įtaką. Grublėta, tarsi raibuliuojanti faktūra skulptūras sieja su A. Rodino kūriniais, bet plokščios, ritmiškos, apibendrintos formos artimesnės romaninei plastikai. É. A. Bourdelleʼio inspiracijų šaltinis buvo graikų archajinė skulptūra, romaninė dailė; savitam neoklasikinės krypties stiliui būdinga dinamiška, kai kada ažūrinė kompozicija, brutaloka ekspresija.
É. A. Bourdelle. G. A. Eiffelio biustas Paryžiuje (paauksuota bronza, 1929)
2635