Remarque Erich Maria (Ėrichas Marija Remárkas), tikr. Erich Paul Remark 1898 06 22Osnabrück 1970 09 25Locarno (Šveicarija), vokiečių rašytojas. Lankė katalikišką mokytojų seminariją Osnabrücke. 1916 mobilizuotas, kariavo Vakarų fronte, buvo sužeistas. Po I pasaulinio karo ėmėsi literatūrinės veiklos, dirbo mokytoju, prekeiviu, žurnalistu, redaktoriumi. Domėjosi K. Hamsuno, J. Londono kūryba, A. Schopenhauerio, F. Nietzsche’s pažiūromis, gyvenimo filosofija.
Erich Maria Remarque
Ankstyvuosiuose romanuose Svajonių būstas (Die Traumbude 1920), Stotis ties horizontu (Station am Horizont 1928, lietuvių kalba 2001) žymu gyvenamuoju laikotarpiu madingos estetizmo ir dekadentizmo idėjos. Išgarsėjo bestseleriu tapusiu romanu I pasaulinio karo tematika Vakarų fronte nieko naujo (Im Westen nichts Neues 1929, lietuvių kalba 1929 1960 72023, kino filmas 1930, režisierius Lewisas Milestone’as, televizijos filmas 1979, režisierius Delbertas Mannas). Nacionalsocialistiniai ideologai autorių kaltino tendencingumu, literatūrine vokiečių tautos išdavyste; 1933 Vokietijoje knygos buvo viešai deginamos. 1931 persikėlė gyventi į Asconą (Šveicarija). 1938 iš jo atimta Vokietijos pilietybė. 1939 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1948 grįžo į Šveicariją.
Parašė 14 romanų. Realistiškai aprašė gyvenamąjį laikotarpį, dramatiškus veikėjų likimus siejo su konkrečiomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis. Romano Vakarų fronte nieko naujo herojus, eilinis vokiečių kareivis, atstovauja prarastajai kartai, kurią karas pražudė fiziškai ir suluošino dvasiškai. Fronto įvykiai ir kareivių kasdienybė vaizduojami iš protagonisto žiūros taško, pasakojimui būdinga betarpiškumas, jausmingumas, lyrizmas, efektinga epizodų kaita (užnugaris, fronto kautynės, atostogos gimtinėje) ir kartu drastiški, natūralistiniai vaizdai. Kaip atsvara karo žiaurumui ir beprasmybei aukštinama kareivių draugystė, žmogiškas solidarumas. Prarastosios kartos tema plėtojama ir romanuose Kelias atgal (Der Weg zurück 1931, lietuvių kalba 1931 1993 32015, filmas 1937, režisierius Jamesas Whale’is), Trys draugai (Drei Kameraden 1938, lietuvių kalba 1939 1959 92019, filmas 1938, režisierius Frankas Borzage’as). Jų veikėjai, buvę frontininkai, yra psichologiškai traumuoti, apimti nevilties, nepajėgūs pritapti prie Vokietijos socialinės tikrovės, bet pasižymi nepalaužiama valia gyventi, stoiškumu, savo pesimizmą dažnai dangsto cinizmu. Privačioje personažų gyvenimo plotmėje svarbią vietą užima meilė, neišsipildžiusi meilė suvokiama kaip lemtis, dažni ligos, mirties motyvai. Poetizuojamas alkoholis, apsvaigimo būsenos patiriamos kaip alternatyva lėkštai, pilkai kasdienybei. Romanuose Mylėk savo artimą (Liebe deinen Nächsten 1940, filmas 1941, režisierius Johnas Cromwellis, lietuvių kalba 1993 21998, 2008 22018), Triumfo arka (Arc de Triomphe 1946, lietuvių kalba 1992 42016, kino filmas 1948, režisierius Lewisas Milestone’as, televizijos filmas 1984, režisierius Warisas Husseinas) aprašoma nacionalsocialistinio režimo aukų – vokiečių emigrantų – likimas, parodoma jų vienišumas, pasmerktumas; ryšku fatalistinis požiūris į istoriją ir žmoniją. Romane Gyvybės kibirkštis (Der Funke Leben 1952, lietuvių kalba 1993 32017) vaizduojami įvykiai koncentracijos stovykloje, nagrinėjama individo etinės laikysenos ir pasipriešinimo blogiui problema; šį kūrinį E. M. Remarqueʼas skyrė savo seseriai Elfriedei Scholz, 1943 žiauriai nužudytai gestapininkų. Romane Laikas gyventi ir laikas mirti (Zeit zu leben und Zeit zu sterben 1954, lietuvių kalba 1958 42015, filmas 1958, režisierius Douglasas Sirkas) iškyla II pasaulinio karo metų Vokietija, atskleidžiamas eilinio vokiečio kareivio sąmonėjimo procesas, svarstomas vokiečių tautos kaltės klausimas. Kiti romanai: Gema (Gam, parašyta 1924, išleista 1998, lietuvių kalba 2001), Juodasis obeliskas (Der schwarze Obelisk 1956, lietuvių kalba 1984 42000, 2008 42021, televizijos filmas 1988, režisierius Peteris Deutschas), Gyvenimas skolon (Geborgtes Leben 1959, lietuvių kalba 1993), Dangus neturi išrinktųjų (Der Himmel kennt keine Günstlinge 1961, lietuvių kalba 1993 52016, filmas 1977, režisierius Sydneyʼus Pollackas), Naktis Lisabonoje (Die Nacht von Lissabon 1962, lietuvių kalba 1979 42014, 2008, televizijos filmas 1971, režisierius Zbynekas Brynychas), Šešėliai rojuje (Schatten im Paradies, išleista 1971, lietuvių kalba 1993 52016). Dar parašė pjesę Paskutinė stotis (Die letzte Station 1956, apie II pasaulinio karo įvykius Berlyne), trumpų apsakymų, esė (Dekadanso vadovas / Leitfaden der Decadence 1924, Himnas kokteiliui / Hymne auf den Coctail 1927 ir kita).
Kūrybos populiarumą lėmė nepretenzinga pasakojimo maniera, patrauklūs veikėjai, psichologinis įtaigumas, humaniškas rašytojo požiūris, savita gyvenimo fenomeno traktuotė. Ne visi romanai vienodos meninės vertės, juose gausu t. p. melodramatiškų situacijų, stereotipinių charakterių, tuščio filosofavimo (ypač dialoguose) apie Dievą ir pasaulį. E. M. Remarqueʼas įamžino tragiškus prarastosios kartos likimus ir skleidė pacifizmo idėjas. Lietuvių kalba dar išleista laiškų su M. Dietrich knyga Pasakyk, kad mane myli... (2013).
1
L: W. von Sternburg Lyg viskas būtų paskutinįkart: E. M. Remarque’o biografija Vilnius 2003.
2931