Shackleton Ernest Henry (Ernestas Henris Šãkltonas) 1874 02 15Kilkea (Kildare’o grafystė, Airija) 1922 01 05Grytviken (Pietų Džordžijos sala), anglų (airių kilmės) keliautojas, Antarktidos tyrėjas. Seras.
Ekspedicijos
1901–04 dalyvavo R. F. Scotto vadovaujamoje ekspedicijoje į Antarktį (kartu su R. F. Scottu ir Edwardu Adrianu Wilsonu šunimis kinkytomis rogėmis pasiekė 82° 17′ pietų platumos). 1908–09 vadovavo ekspedicijai į Antarktį. Laivu Nimrod nuplaukęs iki Rosso salos (joje žiemojo) keliomis grupėmis bandė pasiekti Pietų ašigalį (nukeliavo iki 88° 23′ pietų platumos; pirmasis kelionėje panaudojo ponius), atrado Beardmore’o ledyną; antra ekspedicijos grupė pasiekė Pietų magnetinį polių. 1914–17 ekspedicijos metu jo laivą Endurance sutraiškius ledams, dreifuojančiais ledais po 497 dienų pasiekė Elephanto salą, iš ten su 5 bendrakeleiviais valtimi nuplaukė ieškoti pagalbos iki Pietų Džordžijos salos. 1921–22 laivu Quest surengė ekspediciją į Arktį, bet kelionės pradžioje mirė. Keliones aprašė knygose.
Ernest Henry Shackleton
Svarbiausi veikalai
Antarktikos širdis (The Heart of the Antarctic 2 t. 1909), Pietūs, Shackletono 1914–1917 ekspedicijos istorija (South, the Story of Shackleton’s 1914–1917 Expedition 1922).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadinta viršūnės (Antarktidos pusiasalyje, Britų Kolumbijoje ir Vakarinėje Australijoje), kalnagūbris Antarktidoje, ledynas Transantarktidos kalnuose, šelfinis ledynas Antarktidos rytuose, smūginis krateris Mėnulyje.