Étienne de La Boétie
de La Boétie Étienne (Etjenas de La Boes) 1530 11 01Sarlat (dabar Sarlat-la-Canéda, Dordognės departamentas) 1563 08 18Germignan (dabar Le Taillan-Médoc, Gironde’os departamentas), prancūzų rašytojas. Studijavo humanitarinius mokslus Guyennės kolegijoje, teisę – Orleane. Buvo Bordeaux parlamento narys. 1557 suartėjo su M. de Montaigne’iu (šis laikė E. de La Boétie savo mokytoju ir po jo mirties išleido visus jo kūrinius). Bendravo su Plejados poetais J.-A. de Baïfu ir J. Dorat. Sukūrė Dvidešimt devynis sonetus (Vingt-Neuf Sonnets), kuriuos M. de Montaigne’is įdėjo į pirmąją savo knygą Esė (Essais 3 knygos, 1580–88, papildytas leidimas 1595). 1562 parašė Memuarą apie sausio ediktą (Mémoire sur l’édit de janvier), jame ragino išsaugoti valstybės vienybę. Išgarsėjo politiniu traktatu Apie savanorišką vergystę (Discours de la servitude volontaire ou Contr’un, parašyta 1549, išspausdinta 1576 protestantų rinkinyje Prancūzų pabudimas / Le Réveil-Matin des français, pakartotinai leistas prancūzų demokratinių judėjimų laikotarpiais). E. de La Boétie raginimas būti ryžtingiems ir atsikratyti tironijos tapo prancūzų revoliucionierių šūkiu. Kai kurios jo idėjos artimos N. Machiavelli. Išvertė Ksenofonto ir Plutarcho kūrinių.
510