Gilson Étienne Henry (Etjenas Anri Žilsònas) 1884 06 13Paryžius 1978 09 19Cravant (Yonne’o departamentas), prancūzų filosofas, neotomistas. Prancūzų akademijos narys (1947). Dr. (1913).
Mokslinė ir kita veikla
Dalyvavo I pasauliniame kare, 1916–18 karo belaisvis Vokietijoje. 1907 baigė Sorboną, 1921–32 joje dėstė, nuo 1926 Vidurinių amžių filosofijos katedros vadovas. 1922 įsteigė žurnalą Archives d’Histoire Doctrinale et Littéraire du Moyen Âge. 1926–29 dėstė Montréalio, Harvardo, Virdžinijos universitetuose. 1929 įstojo į bazilijonų vienuoliją, įkūrė Popiežiškąjį vidurinių amžių tyrimų institutą Toronte; jo vadovas. 1932–51 dėstė Collège de France.
Étienne Henry Gilson
Tyrimų sritys ir idėjos
Tyrinėjo vidurinių amžių filosofiją. Anot É. H. Gilsono, būtis suvokiama pažįstant daiktus, tiesioginis jos suvokimas neįmanomas. Tomo Akviniečio filosofija, pasak É. H. Gilsono, leidžia apmąstyti ir būtį, ir buvimą, ji atskleidė, kad tiesą pažinti galima kartu tikėjimu ir protu. Krikščioniškoji filosofija, anot jo, yra tiesų (Dievo egzistavimo, žmogaus valios laisvės), glūdinčių prote, atskleidimas veikiant apreiškimui. Metafizika turinti pagrįsti gnoseologiją. Dievas esąs kuriančioji jėga, jei visata būtų grynai materiali, dvasia negalėtų jos pažinti.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Tomizmas: Šventojo Tomo Akviniečio filosofinės sistemos įvadas (Le Thomisme: Introduction au système de saint Thomas d’Aquin 1919), Vidurinių amžių filosofija (La Philosophie au Moyen Âge 1922), Vidurinių amžių filosofijos dvasia (L’Esprit de la philosophie médiévale 1932), Dailė ir realybė (Peinture et réalité 1958), Grožio menų įvadas (Introduction aux arts du beau 1963), Dante ir Beatričė (Dante et Béatrice 1974).
Parašė knygų apie Bonaventūro, Bernardo Klerviečio, J. Dunso Škoto ir kitų vidurinių amžių mąstytojų filosofiją.