Marcel Étienne (Etjenas Marsèlis) apie 1316 1358 07 31Paryžius, Paryžiaus sukilimo vadas. Drabužių pirklys. Nuo 1354 Paryžiaus pirklių vyresnysis. Per Šimtametį karą (1337–1453) Prancūzijos karalius Jonas II Gerasis 1355 sušaukė Generalinius luomus, kad surinktų pinigų karui. E. Marcelis paprieštaravo karaliui, teigdamas, kad surinktus pinigus turi tvarkyti Generalinių luomų skirtas organas, bet ne paperkami karaliaus pareigūnai. 1356 Jonas II Gerasis pateko į anglų nelaisvę, regentu tapo Paryžiuje likęs jo sūnus dofinas Karolis (nuo 1364 karalius Karolis V Išmintingasis). 1357 11 E. Marcelis padėjo Navaros karaliui Karoliui Blogajam pabėgti iš nelaisvės Arleux pilyje, be to, organizavo dviejų dofino Karolio karvedžių nužudymą, parodydamas, kad yra reali politinė jėga. Karolis pabėgo iš Paryžiaus.
Étienne’o Marcelio nužudymas 1358 (Jeano Froissart’o kronikos iliuminacija, 15 a., Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Vėliau E. Marcelis derino savo veiksmus su sukilusiais valstiečiais (Žakerija). E. Marcelis planavo pats tapti karaliumi, bet kompromisinių susitarimų su kitais sluoksniais nesudarinėjo, dėl to už Paryžiaus ribų neturėjo didesnės paramos. Numalšinus valstiečių sukilimą norėjo įleisti į Paryžių Navaros karaliaus kariuomenę, bet buvo nužudytas.