Dzierżyński Feliks (Feliksas Dzeržýnskis, Dzeržnskis) 1877 09 11Dzeržynovo (Minsko sr.) 1926 07 20Maskva, lenkų revoliucionierius, Rusijos ir SSRS valstybės veikėjas.
Kilęs iš bajorų šeimos. Nuo 1895 priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai. 1900 buvo vienas Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijos įkūrėjų, nuo 1903 – jos vyriausiosios valdybos narys. Nuo 1906 atstovavo Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijai Rusijos socialdemokratų darbininkų partijoje, nuo 1907 – šios partijos Centro komiteto narys. Už revoliucinę veiklą (Vilniuje, Kaune, vėliau daugiausia Lenkijoje) buvo 6 kartus suimtas, 3 kartus ištremtas. Po Rusijoje 1917 įvykusios Vasario revoliucijos paleistas iš Butyrkų kalėjimo. Nuo 1917 08 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Centro komiteto narys. Vienas Spalio perversmo (1917) rengėjų, nuo 1917 11 Rusijos centro vykdomojo komiteto narys.
Feliks Dzierżyński
Sovietinio prievartos aparato organizatorius, nuo 1917 12 Rusijos ypatingosios komisijos kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu (ČK, nuo 1922 GPU, OGPU, Valstybės saugumo komitetas) vadovas. Persekiodamas bolševikų valdžios priešininkus vykdė vadinamąjį raudonąjį terorą, taikė nepatikimų asmenų izoliavimo lageriuose, įkaitų ėmimo ir kitus metodus.
1919–23 buvo dar ir vidaus reikalų, nuo 1921 – ir susisiekimo liaudies komisaras. Po V. Lenino mirties (1924) tapo J. Stalino šalininku, kandidatu į Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto politinį biurą ir Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininku.