Felix Mendelssohn‑Bartholdy (aliejus, apie 1845, dailininkas Eduardas Magnusas, Oksfordo universiteto Bodley biblioteka)
Felix Mendelssohn‑Bartholdy (raižinys, 19 a., dailininkas A. Wegeris)
Mendelssohn‑Bartholdy Felix (Feliksas Meñdelsonas‑Bartòldis) 1809 02 03Hamburgas 1847 11 04Leipcigas, vokiečių kompozitorius, dirigentas, pianistas. Leipcigo universiteto garbės daktaras (1836). Kilęs iš turtingos apsišvietusios šeimos; senelis – M. Mendelssohnas – žymus žydų filosofas. Būdamas devynerių skambino fortepijonu viešame koncerte, vienuolikos – pradėjo kurti. 1829–32 kaip pianistas koncertavo įvairiose šalyse. 1833–35 dirbo Düsseldorfo muzikos direktoriumi (jo iniciatyva buvo atidarytas teatras, atlikta daug G. F. Händelio kūrinių). 1835–47 Leipcigo Gewandhaus orkestro dirigentas (propagavo J. S. Bacho, L. van Beethoveno, H. Berliozo, C. M. von Weberio, R. Schumanno muziką). 1843 įkūrė pirmąją Vokietijoje Leipcigo konservatoriją (dabar aukštoji F. Mendelssohno‑Bartholdy muzikos ir teatro mokykla), jai vadovavo ir dėstė.
Kūryba
Muzikoje romantizmo tendencijos derinamos su 18 a. ir 19 a. pradžios klasikinėmis tradicijomis. Būdinga lyriškumas, melodingumas, aiški forma, tautosakos ir gamtos derinimas. Vienas romantinės simfonijos kūrėjų, koncertinės programinės uvertiūros, lyrinės miniatiūros formos fortepijonui daina be žodžių (vokiškai Lied ohne Worte) pradininkas.
Kūriniai
Sukūrė operas Kamačo vestuvės (Die Hochzeit des Camacho, pagal M. de Cervantesą, 1825, pastatyta 1827 Berlyne), Grįžimas namo iš svetimo krašto (Die Heimkehr aus der Fremde, vodevilis, 1829), Lorelei (Loreley, 1847, nebaigta), kelis vaikiškus zingšpylius, muzikos dramos spektakliams, tarp jų – Sofoklio tragedijai Antigonė (pastatyta 1841 Potsdame), W. Shakespeare’o komedijai Vasarvidžio nakties sapnas (Ein Sommernachtstraum 1842, pastatyta 1843 Potsdame), J. Racine’o tragedijai Atalija (1843–45, pastatyta 1845 Berlyne), oratorijas Paulius (Paulus 1834–1836), Elijas (Elias 1846), Kristus (Christus 1847, nebaigta), kantatą Pirmoji Valpurgijos naktis (Die erste Walpurgisnacht, pagal J. W. Goethe, 1832), psalmių, simfonijas c‑moll (1824), g‑moll solistams ir orkestrui (Pašlovinimo himnas / Lobgesang 1840), a‑moll (Škotiškoji / Schottische 1842), A‑dur (Itališkoji / Italienische 1833), D‑dur (Reformacija / Reformation 1830), 13 simfonijų styginiams (1821–23), uvertiūrų, tarp jų – Vasarvidžio nakties sapnas W. Shakespeare’o komedijai (Ein Sommernachtstraum 1826), Hebridai, arba Fingalo ola (Die Hebriden, oder Die Fingalshöhle 1830, perdirbta 1832), Rami jūra ir laimingas plaukiojimas (Meeresstille und glückliche Fahrt, pagal J. W. Goethe’s eilėraščius, 1832), Pasaka apie gražiąją Meluziną F. Grillparzerio pjesei (Das Märchen von der schönen Melusine 1833), Riuji Blasas V. Hugo dramai (Ruy Blas 1839), instrumentinių koncertų (fortepijonui 1831, 1837, smuikui, 1844), kamerinės muzikos kūrinių (7 styginių kvartetai, 1823–47), kūrinių fortepijonui (Dainos be žodžių / Lieder ohne Worte 48 pjesių ciklas, 1830–45), kūrinių vargonams, apie 80 dainų ir romansų, 6 koncertines arijas, vokalinių ansamblių, chorų.
L: E. Werner F. Mendelssohn New York 1963; S. Grossmann‑Vendrey F. Mendelssohn‑Bartholdy und die Musik der Vergangenzeit Regensburg 1969; P. Ranft Felix Mendelssohn‑Bartholdy. Eine Lebenschronik Leipzig 1972; E. Mejlich F. Mendel’son‑Bartol’di Leningrad 1973; A. Richter Mendelssohn: Leben, Werke, Dokumente Mainz 1994.
943