Ferdinand Hodler
Hodler Ferdinand (Ferdinandas Hòdleris) 1853 03 14Bernas 1918 05 19Ženeva, Šveicarijos tapytojas. 1871–1876 studijavo Dailės akademijoje Ženevoje, domėjosi A. Dürerio proporcijų tyrinėjimais. 1878–79 lankėsi Madride, 1891 – Paryžiuje.
Kūryba
Prancūzų realizmo ir Barbizono mokyklos paveiktas kūrybos pradžioje tapė daugiausia peizažus (Alpių kalnus, ežerus). Brandžiuoju laikotarpiu kūrė peizažus, portretus (nutapė apie 50 autoportretų). Labiausiai išgarsėjo alegorinėmis figūrinėmis kompozicijomis, kuriose yra simbolizmo, art nouveau, postimpresionizmo bruožų; jos griežto piešinio, kiek kampuotų sustingusių formų, energingo potėpio, būdinga panašių formų ir spalvų ritmiški, dažnai simetriški, pasikartojimai (F. Hodleris vadino tai paralelizmu). Vėlyvojo laikotarpio kūriniuose yra fovizmo, ekspresionizmo bruožų. Svarbiausi kūriniai: Naktis (1889–1890), Autoportretas (1891), trilogija Gyvenimo išvarginti, Nusivylusios sielos ir Euritmija (1891–1895), Sapnas (1897–1903), Pavasaris (1901), Emocijos (1901–02), Thuno ežeras (1905), Mirštanti / Valentina Godé‑Darel (1914). Sukūrė sienų tapybos kūrinių (Atsitraukimas iš Marignano 1899–1900, Šveicarijos nacionaliniame muziejuje Ciuriche).
F. Hodler. Ženevos ežero vaizdas iš Chexbres’o (aliejus, 1895, Menų rūmai Ciuriche)
2635