Ferdinando II Kataliko ir Izabelės I Katalikės atvaizdai Salamancos universiteto fasado medalione (16 a. pirma pusė)
Ferdinándas II Katalkas (Fernando II el Católico) 1452 03 10Sos (Aragonas) 1516 01 23Madrigalejo (prie Burgoso; palaidotas Granados katedros Karalių koplyčioje), Aragono (nuo 1479), Sicilijos (nuo 1468 kaip Ferdinándas II), Kastilijos ir Leono (nuo 1474 Ferdinándas V), Neapolio (nuo 1504 kaip Ferdinándas III) karalius. Trastamarų dinastijos. Aragono karaliaus Jono II sūnus. Izabelės I Katalikės vyras, Joanos Pamišėlės, Kotrynos Aragonietės, Portugalijos karalienių Izabelės ir Marijos (abi Emanuelio I žmonos) tėvas. Tobulino karybą malšindamas 1462–72 katalonų sukilimą. 1469 vedė Kastilijos princesę Izabelę; 1469–79 padėjo sumušti kitus pretendentus į Kastilijos sostą rėmusį Portugalijos karalių Alfonsą II.
Karalius Ferdinandas II (aliejus, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia, dailininkas M. Sittow, Meno istorijos muziejus Vienoje)
Ferdinandas II Katalikas su žmona Izabele I Katalike ir dukra Joana (Pedro Marcuello Rimado de la Conquista de Granada iliuminacija, 15 a. pabaiga, Condé de Chantilly muziejus, Aukštutinė Prancūzija)
Tapęs Aragono karaliumi pajungė miestų savigynos organus hermandadus, jų remiamas įveikė diduomenę, privertė Kortesus panaikinti daugelį jos privilegijų. 1478 įsteigė inkviziciją, jos vadovu paskyrė Tomą de Torquemadą. 1482–92 nukariavo Granadą – paskutinę maurų valstybę Ispanijoje (tuo baigė rekonkistą), 1492 – Neapolio karalystę. 1508–11 užkariavo arba pajungė dalį Šiaurės Afrikos. 1492 03 31 Ferdinando ir Izabelės paskelbtas Alhambros ediktas pradėjo žydų išvarymą iš Pirėnų pusiasalio. Su Izabelė parėmė Kristupo Kolumbo ekspediciją, atradusią Amerikos žemyną. Po žmonos mirties 1506–16 kaip jos paveldėtojos dukters Joanos regentas valdė Kastiliją. Ferdinando II Kataliko reikšmė rengiant Kristupo Kolumbo ir kitų atradėjų ekspedicijas buvo mažesnė nei karalienės Izabelės, bet jo veikla padėjo Ispanijai susivienyti ir suklestėti.
-Fernando III; -Fernando V; -Karaliai Katalikai