Fernando Arrabal
Arrabal Fernando (Fernandas Arabãlis) 1932 08 11Melilla (Marokas), ispanų rašytojas, režisierius. Aristotelio universiteto Salonikuose garbės daktaras (2007). Nuo 1955 gyvena Paryžiuje. Rašo prancūzų kalba. 1958 išleido trumpų pjesių rinkinį Piknikas kaime (Pique-nique en campagne). Pjeses Labirintas, Architektas ir Asirijos imperatorius (L’Architecte et l’Empereur d’Assyrie), Automobilių kapinės (Le Cimetière des voitures) pastatė režisierių grupė Panikos teatras (Théâtre panique); novatoriški spektakliai, kuriuose jungiami žiaurumo teatro, absurdo ir psichologinės dramos elementai, turėjo didelį pasisekimą. Pjesėse Malonumų sodas (Le Jardin des délices 1967), Ir jie uždėjo antrankius gėlėms (Et ils passèrent des menottes aux fleurs 1969), Lėksiu it patrakęs žirgas (J’irai comme un cheval fou 1973), Ant plauko (Sur le fil 1975) gvildenamos mirties ir gyvenimo, šventvagystės ir šventumo, kilnumo ir niekšybės temos.
Fernando Arrabal
Kūryboje ryški S. Becketto įtaka. Parašė esė apie dramą ir teatrą, romanų, apsakymų, scenarijų, libretų operoms, režisavo filmus (Tegyvuoja mirtis / Viva la Muerte 1971, Gernikos medis / Lʼarbre de Guernica 1975, televizijios filmas Sudie, Babilone! / Adieu, Babylone! 1993 ir kita).
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2005).
510