Fiodor Dostojevskij
Dostojevskij Fiodor (rus. Фёдор Достоевский, Fiodoras Dostojèvskis) 1821 11 11Maskva 1881 02 09Sankt Peterburgas, rusų rašytojas.
Biografijos faktai
Savo protėvius kildino iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Vargšų ligoninės gydytojo sūnus. 1843 baigė Sankt Peterburgo karo inžinerijos mokyklą. 1844 išėjo į atsargą ir gyveno iš literatūrinio darbo. F. Dostojevskio ankstyvajai pasaulėžiūrai ir kūrybai įtakos turėjo V. Belinskis, N. Gogolis. Nuo 1847 dalyvavo M. Petraševskio draugijos veikloje. 1849 suimtas ir nuteistas mirti; prieš pat egzekuciją mirties bausmė pakeista 4 metų katorga ir 6 metų tarnyba eiliniu kariuomenėje. Kalėjo Omske, tarnavo kariuomenėje Semipalatinske. 1859 grįžo į Sankt Peterburgą.
Fiodor Dostojevskij
Visuomeninė veikla, pažiūros
Su broliu Michailu leido žurnalus Vremja (1861–63) ir Ėpocha (1863–65), juose bandė derinti slavofilų ir zapadnikų idėjas, propagavo inteligentijos ir liaudies suartėjimo, žmogaus dorinio tobulėjimo ir visuotinės atsakomybės būtinybę. 1862–63 kelis kartus lankėsi Vakarų Europoje. 1873–74 redagavo procarinį žurnalą Graždanin, leido jo priedą – mėnraštį Dnevnik pisatelja (nuo 1876 – atskiras leidinys, 1880 ir 1881 išėjo po vieną numerį). Jame propagavo valstybės ir Bažnyčios sąjungą, rusų tautos misiją, spausdino savo publicistinius straipsnius (Kalba apie Puškiną / Reč′ o Puškine 1880), apsakymus (Nuolankioji / Krotkaja 1876, Juokingo žmogaus sapnas / Son smešnogo čeloveka 1877).
Grožinė kūryba
Ankstyvojoje kūryboje (romanas Vargšai žmonės / Bednye ljudi 1846, lietuvių kalba 1949, pavadinimu Vargo žmonės 2006, apysakos Antrininkas / Dvojnik 1846, Šeimininkė / Chozjajka 1847, Silpna širdis / Slaboe serdce 1848, Baltosios naktys / Belye noči 1848, fragmentas lietuvių kalba 1921, visa 1938, 1949 31987, 22006, Netočka Nezvanova 1849, lietuvių kalba pavadinimu Vienos moters istorija 1940 21963) ryšku demokratinės tendencijos, natūralinės mokyklos įtaka, polinkis į psichologinę analizę.
Parašė apysakas Dėdulės sapnas (Djadjuškin son 1859), Stepančikovo kaimas ir jo gyventojai (Selo Stepančikovo i ego obitateli 1859, lietuvių kalba 1949).
Kūrinyje Užrašai iš mirusiųjų namų (Zapiski iz mjortvogo doma 1861–62, lietuvių kalba 1964 32011) aprašė katorgoje patirtus išgyvenimus, parodė tuometinės Rusijos kalėjimų sistemos žiaurumą, kėlė asmenybės prigimtinės laisvės problemą. Publicistiniame kūrinyje Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius (Zimnie zametki o letnich vpečatlenijach 1863) kritikavo Vakarus. Apysakoje Užrašai iš pogrindžio (Zapiski iz podpol′ja 1864) analizavo užsisklendusio filosofo vidinį pasaulį.
Romanai
Reikšmingiausia kūrybos dalis – romanai. Romane Pažemintieji ir nuskriaustieji (Unižennye i oskorbljonnye 1861, lietuvių kalba 1941 21953 Čikagoje, 1957 32011) ryšku įvairių stilių derinimas. Romane Nusikaltimas ir bausmė (Prestuplenie i nakazanie, lietuvių kalba 1929–30 72017) gvildenamos etinės (sąžinės, meilės, atsakomybės) problemos, kritikuojami socialiniai ir ekonominiai mokymai, Lošėjas (Igrok, abu 1866, lietuvių kalba 1939, 1963 22005) perteikiama lošimo aistra, jame ryšku autobiografiniai motyvai. Romane Idiotas (1868, lietuvių kalba 1939 42017) sukurtas Jėzų Kristų primenančio herojaus paveikslas, atskleistas individo krikščioniškųjų idealų ir tuometinės Rusijos visuomenės vertybių neatitikimas. Romane Demonai (Besy 1871–72, fragmentas lietuvių kalba 1931, visas 1997 22010) parodyta teroristinės veiklos, žmogaus susidievinimo pragaištingumas, romane Jaunuolis (Podrostok 1876, lietuvių kalba 1950 22009) – sudėtingas jauno žmogaus kelias į tiesą. Romane Broliai Karamazovai (Brat′ja Karamazovy 1879–80, fragmentas lietuvių kalba 1922, visas 1960 42008) pasakojant eilinės Rusijos šeimos istoriją apibendrintas visos žmonijos likimas, skelbiamos visuotinio susitaikymo, meilės, pasiaukojimo, brolybės, individualaus dorinio tobulėjimo ir prisikėlimo idėjos, Jėzaus Kristaus mokymas.
Kūrybos ypatybės
F. Dostojevskio kūryboje konkrečios socialinės problemos siejamos su būties problemomis, gvildenamos tikėjimo ir dorovės sąsajos, atskleidžiamas žmogaus psichikos sudėtingumas ir prieštaringumas, pasąmonės svarba. Pagrindinė tema – individualybės ir visuomenės, žmogaus dieviškojo prado ir idėjos, atspindinčios visuomenės raidą, konfliktas. Jis atskleidžiamas analizuojant pažemintos, išgyvenančios krizę asmenybės psichologiją. F. Dostojevskio kūrybai būdinga idėjos vyravimas, minimalios išorės detalės, dramatiškumas, veiksmo dinamiškumas. F. Dostojevskis sukūrė polifoninės struktūros romaną, jame derino filosofinius, socialinius, buitinius ir psichologinius, nuotykių romanų elementus. Jo kūryba turėjo didelę įtaką rusų ir pasaulio literatūrai.
Kūrinių inscenizacijos Lietuvoje
Lietuvos teatruose pastatyta F. Dostojevskio kūrinių inscenizacijų: Idiotas (1963, 2009), Pažemintieji ir nuskriaustieji (1965, 2015), Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai (1971), Brolis Alioša (1984), Užrašai iš pogrindžio (1987), Stepančikovo dvaras (1998), Nuolankioji (2002), Idioto mišios (2003), Dėdulės sapnas (2003), Nusikaltimas ir bausmė (2004), Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai. (2005).
1
L: E. Červinskienė Dostojevskis Vilnius 1971; A. Maceina Didysis inkvizitorius Chicago 1974; M. Bachtin Dostojevskio poetikos problemos Vilnius 1996; Dostojevskis. Biografinė apybraiža / sudarė L. Inis Kaunas 1999; A. Dolinin Poslednie romany Dostoevskogo Moskva 1963; M. Džouns Dostoevskij posle Bachtina Sankt Peterburg 1998.
2223