Martens Fiodor (Fiodoras Mártensas), iki 1880 Friedrich Fromhold von Martens 1845 08 27Pärnu 1909 06 19Valga (palaidotas Sankt Peterburge), rusų teisininkas, diplomatas. Teisės dr. (1873). Sankt Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1908).
Išsilavinimas ir veikla
1867 baigė Sankt Peterburgo imperatoriškąjį universitetą. 1869–71 studijavo Vienos, Heidelbergo, Leipcigo universitetuose. 1871–1905 dėstė Sankt Peterburgo imperatoriškajame universitete (Tarptautinės teisės katedros vedėjas), t. p. Carskoje Selo licėjuje, Imperatoriškojoje teisės mokykloje; profesorius (1873).
Nuo 1869 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje (nuo 1881 jos tarybos nuolatinis narys), 1874–1907 atstovavo Rusijai tarptautinėse konferencijose karo ir tarptautinės teisės klausimais. Padėjo organizuoti 1899 Hagos taikos konferenciją, buvo Rusijos vyriausiasis įgaliotinis ir Karo taisyklių bei papročių komiteto pirmininkas, konferencijoje pagal jo 1874 Briuselio konferencijai rengtą projektą patvirtinta Hagos II konvencija (Dėl sausumos karo įstatymų ir papročių), daug prisidėjo formuluojant patekusių į nelaisvę asmenų apibrėžimą ir rengiant kitas Hagos konvencijas. Dėl karo metu kovos veiksmuose nedalyvavusių asmenų statuso pasiūlė taisyklę, vėliau pavadintą Martenso išlyga (sudėtinė I konvencijos dalis, 1977 įtraukta į 1949 Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos II papildomą protokolą). 1907 Hagos taikos konferencijoje vadovavo Jūrų teisės komitetui. Daug prisidėjo kuriant tarptautinio arbitražo sistemą, buvo Nuolatinio trečiųjų teismo narys, tarpininkavo daugelyje tarptautinių ginčų. 1880 įkūrė Rusijos tarptautinės teisės draugiją.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Apie privačios nuosavybės teisę karo metu (O prave častnoj sobstvennosti vo vremja vojny 1869), Apie konsulus ir konsulinę jurisdikciją Rytuose (O konsulach i konsul′skoj jurisdikcii na Vostoke 1873), Rusijos su užsienio valstybėmis sudarytų traktatų ir konvencijų rinkinys (Sobranie traktatov i konvencij, zaključjonnych Rossiej s inostrannymi deržavami 15 tomų 1874–1909), Šiuolaikinė tarptautinė civilizuotų tautų teisė (Sovremennoe meždunarodnoe pravo civilizovannych narodov 2 tomai 1882–83).
Martenso išlyga
2271