Francisco Franco
Franco Francisco (Fransiskas Fránkas), Franco y Bahamonde 1892 12 04El Ferrol 1975 11 20Madridas, Ispanijos valstybės ir karo veikėjas. Divizijos generolas (1934). Gimė jūrų karininko šeimoje. 1910 baigė pėstininkų karo mokyklą Toledo. Nuo 1912 tarnavo Ispanijos Maroke, pasižymėjo malšinant rifų genčių sukilimą (Rifų karas). 1923–27 Ispanijos Užsieniečių legiono vadas (1926 tapo jauniausiu to meto Europos generolu). 1928 paskirtas Saragosoje įsteigtos Karo akademijos komendantu. 1931 žlugus monarchijai atleistas; kairioji vyriausybė juo nepasitikėjo, bet paliko karo tarnyboje. 1934 10 nuosaikiųjų vyriausybės pavedimu nuslopino kairiųjų darbininkų sukilimą Astūrijoje. 1935 05 paskirtas Generalinio štabo viršininku. 1936 02 sudaryta Liaudies fronto vyriausybė atleido jį iš pareigų ir paskyrė Kanarų salose dislokuotos kariuomenės vadu.
Francisco Franco
1936 vasarą F. Franco aktyviai įsitraukė į sąmokslo prieš respubliką rengimą; 1936 07 17 prasidėjus sukilimui Ispanijos Maroke vadovavo ten dislokuotos kariuomenės permetimui į Ispaniją, gavo Vokietijos ir Italijos paramą. 1936 09 12 paskelbtas sukilėlių vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu (Generalísimo) ir valstybės vadovu (Jefe del Estado). Ispanijos pilietinis karas pavadintas Kryžiaus žygiu, F. Franco – jo vadu kaudilju (Caudillo). 1937 04 F. Franco suvienijo Falangą su visomis nacionalistus remiančiomis organizacijomis ir tapo jos vadu. Sutelkęs politinę ir karinę valdžią 1939 04 01 pasiekė pergalę pilietiniame kare.
Francisco Franco (1945)
Per Antrąjį pasaulinį karą F. Franco laviravo tarp Vokietijos ir Sąjungininkų, nuolatos pabrėždamas savo antibolševizmą, vidaus politikoje derino represijas prieš kairiuosius (nužudyta, manoma 15 000–50 000 žmonių) su socialinio solidarumo priemonėmis ir etatizmu (nuo 6 dešimtmečio pabaigos etatizmas pamažu buvo silpninamas). Nepaisant 1945 08 Jungtinių Tautų sankcijų ir diplomatinės izoliacijos F. Franco valdė ir po II pasaulinio karo. 1947 07 referendumas patvirtino įstatymą dėl katalikiškos, socialinės, tradicinės ir atstovaujamosios monarchijos atkūrimo. F. Franco faktiškai tapo regentu su teise parinkti karalių iš Burbonų dinastijos princų. Nors 1969 karaliumi buvo paskelbtas Jonas Karolis I, bet F. Franco išliko diktatoriumi iki mirties. Palaidotas Kritusiųjų slėnio (Valle de los Caídos, 50 km į šiaurės vakarus nuo Madrido) mauzoliejuje.
2018 09 Ispanijos parlamentas pritarė sprendimui F. Franco perlaidoti. 2019 09 Aukščiausiasis Teismas sprendimą patvirtino. 2019 10 24 F. Franco palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Mingorrubio El Pardo kapinėse Madride (ten palaidota diktatoriaus žmona Carmen Polo).
L: L. Mularska-Andziak Franco London 1994; P. Preston Franco: A Biography New York 1994; A. Bachoud Franco ou la réussite d’un homme ordinaires Paris 1997.
2803