de La Rochefoucauld François (Fransua de La Rošfukò) 1613 09 15Paryžius 1680 03 17Paryžius, prancūzų rašytojas. Kunigaikštis (1650). 1629 kovojo su ispanais Italijoje, 1635 dalyvavo sąmoksle prieš kardinolą A. J. de Richelieu, prisidėjo prie Frondos (1648–53). Audringi laikotarpio įvykiai atsispindi Memuaruose (Mémoires 1662, visi išleisti 1817). 1652 sunkiai sužeistas, nusivylęs politine kova pasitraukė į savo pilį Verteuil’uje. 1656 grįžo į Paryžių, lankėsi de Scudéry, de Montpensier, de Sablé salonuose, bendravo su M. de Sévigné ir M.-M. de La Fayette. Stebėdamas aukštuomenės gyvenimą kūrė savo svarbiausią veikalą Mintys, arba Moralinės sentencijos ir maksimos (Réflexions ou sentences et maximes morales 1665, pirmasis leidimas išėjo be autoriaus pavardės, lietuvių kalba 1968, pavadinimu Įvairūs apmąstymai 2002).
François de La Rochefoucauld (dailininkas T. Chassériau, 1836, Versalio rūmai)
Veikale apibendrinama žmogaus prigimtis, daroma skeptiška išvada, kad žmogus sąmoningai ar nesąmoningai vadovaujasi savimeile ir savanaudiškumu, prieš kuriuos protas ir valia bejėgiai. Aforistinis stilius, paradoksali minties raiška, dorybių pabrėžtinis iškėlimas iki jų priešingybių, nuspalvina maksimas ironiška intonacija, jos tapo populiariais priežodžiais. Subtilia psichologine analize ir nepriekaištinga forma artimas žymiausiems prancūzų klasicizmo atstovams.
1
510