de Malherbe François (Fransua de Malèrbas) apie 1555 Caen 1628 10 16Paryžius, prancūzų poetas. Klasicistinės prancūzų poezijos pradininkas. Studijavo Paryžiuje, Heidelberge ir Bazelyje. Nuo 1576 Angoulême’o hercogo sekretorius. Nuo 1605 Henriko IV, vėliau Liudviko XIII rūmų poetas. Ankstyvoji kūryba artima Plejados mokyklai (F. Petrarcos sekėjo L. Tansillo poemos Šv. Petro ašaros / Les Larmes de saint Pierre laisvas vertimas 1587). Vėliau kritikavo P. Ronsard’o mokyklos individualizmą, emocionalumą ir subjektyvumą reikalaudamas griežtos logikos, protu pagrįstos poetikos. Pastabose apie Desportes’ą (Remarques sur Desportes 1606) atmetama paini eilių kompozicija, netaisyklinga sintaksė ir eilėdara, banalūs epitetai, žargonas. Proto bei tvarkos reikalavimai atitiko absoliučios monarchijos siekius ir klasicizmo estetinius principus, kurie atsispindi vėlyvojoje kūryboje – odėse ir religinio pobūdžio eilėraščiuose (Paguoda ponui Diuperjė dėl dukters mirties / Consolation à M. du Périer sur la mort de sa fille 1599, Psalmės „Lauda anima mea Dominum“ imitacija / Imitation du psaume Lauda anima mea Dominum 1627). Jiems būdinga asmeniškumo atsisakymas, polinkis į universalumą, mitiniai ir istoriniai simboliai. Gyvenamuoju laikotarpiu įvairiuose rinkiniuose spausdinti kūriniai atskirai išleisti 1630 rinkinyje François Malherbe’o kūriniai (Les (Euvres de François Malherbe).
510