de Chateaubriand François René (Fransua Renė de Šatobriãnas) 1768 09 04Saint-Malo 1848 07 04Paryžius, prancūzų rašytojas, politikas. Žymiausias prancūzų ankstyvojo romantizmo atstovas. Prancūzų akademijos narys (1811). Jaunystėje keliavo po Šiaurės Ameriką. 1796 pradėjo tarnauti kariuomenėje savanoriu, prasidėjus Prancūzijos revoliucijai dalyvavo mūšiuose su respublikonais. 1793–1800 gyveno emigracijoje Anglijoje. Restauracijos laikotarpiu buvo pasiuntinys Berlyne, vėliau Londone, aktyviai reiškėsi Vienos kongrese. 1822–24 užsienio reikalų ministras. 1830 pasitraukė iš politikos.
François René de Chateaubriand
Išgarsėjo apysaka Atala (1801, lietuvių kalba 1930, 1979, 2001, 2009), kurioje egzotiškos gamtos prieglobstyje vaizduojama krikščionės ir pagonio, kilusių iš priešiškų indėnų genčių, meilė. Apysakos Renė (1802, lietuvių kalba 1931, 1979, 2001, 2009) pagrindinis veikėjas – vienišas ir kenčiantis herojus, skaudžiai išgyvenantis nuodėmingą meilę savo seseriai. Kūriniams būdinga pakilus jausmingumas, vaizdingas stilius. Traktate Krikščionybės genijus (Le Génie du christianisme 1802) išdėstė savo estetines pažiūras, poetiškai aukštino krikščionybę. Epiniame kūrinyje Kankiniai (Les Martyrs 1809) parodė pirmųjų krikščionių persekiojimus Romos imperijoje. Apysakoje Načėzai (Les Natchez 1826) aukštino natūralų gyvenimą gamtoje. Parašė knygas Kelionė iš Paryžiaus į Jeruzalę (Itinéraire de Paris à Jérusalem 1811), Kelionė į Ameriką (Voyage en Amérique 1827), dienoraštį Pomirtiniai užrašai (Mémoirses d’outre-tombe 1848–50). Proza turėjo įtakos prancūzų romantizmo literatūrai.
Lietuvių kalba dar išleista knyga Ransė gyvenimas (2013).
510