Moissan Frédéric Henri (Frederikas Anri Muasãnas) 1852 09 28Paryžius 1907 02 16Paryžius, prancūzų chemikas neorganikas. Paryžiaus mokslų akademijos (1891), Chemikų draugijos Londone narys. Dr. (1880).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1874 baigė Paryžiaus universitetą. 1879–1900 dirbo Aukštojoje farmacijos mokykloje Paryžiuje, nuo 1900 Paryžiaus universitete; profesorius (1886).
Mokslinė veikla ir atradimai
Tyrimų sritis – fluoro chemija. 1886 elektrolizuodamas kalio fluoridą, ištirpintą bevandenėje vandenilio fluorido rūgštyje, gavo gryną fluorą ir ištyrė jo chemines savybes labai žemoje temperatūroje, fluoro junginius su metalais (platina, magniu, kalciu) ir nemetalais. Kristalizuodamas anglį iš išlydytos ir anglimi įsotintos geležies bandė pagaminti deimantą. Bandymai buvo nesėkmingi, bet šiems darbams F. H. Moissanas sukonstravo lankinę elektros krosnį, kurią vėliau naudojo metalų garavimui tirti, karbidams, silicidams ir boridams gauti. 1895 pagamino gryną molibdeną, 1897 – vanadį, 1891 – karborundą, sukūrė grynojo boro gavimo technologiją. Nustatė, kad anglis, boras ir silicis normalioje temperatūroje nereaktyvūs, bet aukštoje temperatūroje reaguoja su daugeliu elementų. Paskelbė daugiau kaip 300 publikacijų.
Frédéric Henri Moissan
Knygos
Parašė knygas: Fluoras ir jo junginiai (Le Fluor et ses composés 1900), Neorganinės chemijos kursas (Traité de chimie minérale 5 d. 1904–06).
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1906).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas mineralas moisonitas.