Herschel Frederick William (Frederikas Viljamas Hèršelis), tikr. Friedrich Wilhelm 1738 11 15Hannover 1822 08 25Slough (prie Londono), anglų astronomas. Vokietis. J. F. W. Herschelio tėvas. Londono karališkosios draugijos narys (1781), Karališkosios astronomijos draugijos narys (1820; nuo 1821 prezidentas).
Išsilavinimas ir veikla
1757 persikėlė į Didžiąją Britaniją. Dirbo muzikos mokytoju, vargonininkavo, studijavo matematiką ir astronomiją.
Mokslinė veikla ir atradimai
Gamino originalios konstrukcijos teleskopus reflektorius. 1786–89 sukonstravo tais laikais didžiausią 122 cm teleskopą reflektorių (židinio nuotolis 12 m). 1781 atrado Urano planetą, 1787 du jos palydovus (Titaniją ir Oberoną), 1789 du didžiausius Saturno palydovus – Enceladą ir Mimą. 1790 išmatavo Saturno sukimosi periodą, tyrė kitų planetų sukimąsi. Tyrė dvinares žvaigždes, žvaigždžių spiečius ir ūkus. Sudarė tris daugiau kaip 800 dvinarių žvaigždžių katalogus. Įrodė, kad kai kurios jo stebėtos vizualinės dvinarės skrieja aplink bendrą masės centrą. 1786–1802 išleido tris daugiau kaip 2500 ūkų ir žvaigždžių spiečių katalogus. F. W. Herschelis – Galaktikos sandaros tyrimų pradininkas. 1783 nustatė, kad Saulė su planetomis juda Heraklio žvaigždyno link. 1784 F. W. Herschelis padarė išvadą, kad Galaktika yra viena daugybės žvaigždžių sistemų (žvaigždžių salų) Visatoje.
Frederick William Herschel (aliejus, 1785, dailininkas Lemuelis Francis Abbottas; Nacionalinė portretų galerija Londone)
1785 pateikė pirmąjį Galaktikos sandaros modelį. Iškėlė žvaigždžių ir jų spiečių susidarymo dėl difuzinės medžiagos sutankėjimo hipotezę. Tyrinėdamas Saulės spektrą 1800 atrado jos infraraudonąją spinduliuotę.
Atminimo įamžinimas
F. W. Herschelio vardu pavadintas asteroidas nr. 2000, krateriai Marse, Mėnulyje ir Mime, t. p. kosminė astronomijos observatorija.