von Savigny Friedrich Carl (Frydrichas Karlas fon Savinj) 1779 02 21Frankfurtas prie Maino 1861 10 25Berlynas, vokiečių teisės teoretikas, filosofas ir istorikas. Vienas istorinės teisės mokyklos įkūrėjų ir žymiausių atstovų. Dr. (1800). Prūsijos, Bavarijos mokslų akademijos narys (1811 ir 1839).
Išsilavinimas ir veikla
1795–1800 studijavo Marburgo, Jenos, Leipcigo, Göttingeno ir Hallės universitetuose.
1800–08 dėstė teisės istoriją, baudžiamąją ir romėnų teisę Marburgo, 1808–10 – Landshuto, 1810–42 – Berlyno universitetuose; profesorius (1803). Vienas Berlyno universiteto įkūrėjų, 1812–13 rektorius. 1842–48 Prūsijos įstatymų leidybos reformos ministras. F. C. von Savigny veikla turėjo daug įtakos gerinant Vokietijos švietimą ir universitetų mokymo kokybę.
Idėjos
Pažiūroms turėjo įtakos E. Burke’as, B. G. Niebuhras. F. C. von Savigny teigė, kad romėnų teisė turėjo poveikį vidurinių amžių ir gyvenamojo laikotarpio teisei. Kritikavo tradicinę teisės sampratą. Pasak F. C. von Savigny, teisės šaltinio nėra abstrakčiame prote ar prigimtyje, teisė organiškai susijusi su tauta ir yra jos dvasios (Volksgeist) išraiška. Įstatymai kyla ne iš įstatymų leidėjo norų ir valios, bet iš liaudies papročių ir tikėjimų. Kaip papročiai ir kalba, teisė kinta ir plėtojasi. Senovėje teisė buvo neatskiriama nuo žmonių, socialinei tvarkai tapus sudėtingesnei teisė ėmė reikštis sudėtingesnėmis formomis, atsirado teisininkų luomas, tapęs tautos dvasios reiškėju. Todėl, anot F. C. von Savigny, teisininkas turi suvokti ne tik įstatymų techninį abstraktųjį pradą, bet ir jų istorinį pradą, be to, įstatymų reformos turi būti vykdomos tik palaipsniui, iš lėto.
Friedrich Carl von Savigny (dailininkas Franz Krüger, aliejus)
F. C. von Savigny mintis, kad teisė nėra autonominis mokslas, bet istoriškai nulemta socialinio gyvenimo išraiška, turėjo daug įtakos sociologinei mokyklai, 19–20 a. teisės filosofijai.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Nuosavybės teisė (Das Recht des Besitzes 1803), Apie mūsų laikmečio įstatymų leidybos ir teisės mokslo tikslus (Vom Beruf unserer Zeit für Gesetzgebung und Rechtswissenschaft 1814), Romėnų teisės istorija viduriniais amžiais (Geschichte des römischen Rechts im Mittelalter 6 t. 1815–31), Šiuolaikinės romėnų teisės sistema (System des heutigen römischen Rechts, 8 t. 1840–49), Įsipareigojimų teisė kaip šiuolaikinės romėnų teisės dalis (Das Obligationenrecht als Teil der heutigen römischen Rechts 2 t. 1851–53).