Schleiermacher Friedrich Daniel Ernst (Frydrichas Danielis Ernstas Šlèjermacheris) 1768 11 25Breslau (dab. Vroclavas) 1834 02 12Berlynas, vokiečių filosofas, evangelikų reformatų teologas. Liberaliosios teologijos atstovas.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1787 studijavo teologiją Hallės universitete. 1794 ordinuotas evangelikų reformatų kunigu. Nuo 1796 Berlyno ligoninės Charité kapelionas. 1802–04 evangelikų reformatų kunigas Stolpe (dabar Słupskas, Lenkija). 1804–06 dėstė evangelikų reformatų teologiją Hallės universitete. Nuo 1807 gyveno Berlyne, prisidėjo prie Berlyno universiteto įsteigimo. Nuo 1809 kunigavo Berlyno Švč. Trejybės bažnyčioje; nuo 1810 Berlyno universiteto profesorius ir Prūsijos mokslų akademijos narys.
Friedrich Daniel Ernst Schleiermacher
Patirta įtaka
F. D. E. Schleiermacherio filosofinėms pažiūroms daug įtakos turėjo pietizmas, I. Kanto filosofija ir romantizmas.
Hermeneutika
F. D. E. Schleiermacheris hermeneutiką iš specialiosios disciplinos (filologinės, biblinės, juridinės) išplėtojo į bendrąją supratimo ir interpretavimo teoriją. Anot F. D. E. Schleiermacherio, kiekviename supratime yra nesupratimo, arba klaidingo supratimo, likučių, kuriuos turi išaiškinti interpretatorius. Išskyrė gramatinę (aiškinančią kalbos gramatinius ir loginius ryšius) ir psichologinę (aiškinančią teksto atsiradimo pagrindą) interpretacijas. Pastarąją laikė interpretavimo pagrindu, teigė, kad kiekvienas supratimo aktas yra šnekėjimo akto apgręžimas, per kurį turi būti įsisąmoninta, koks mąstymas yra šnekos pagrindas. Teigė, kad interpretatoriaus tikslas yra teksto autoriaus minčių ir intencijų rekonstrukcija, kai pašalinant klaidingo supratimo likučius pasiekiamas toks supratimo lygis tarsi interpretatorius pats būtų teksto autorius.
Religijos filosofija
Veikale Apie religiją. Kalbos išsilavinusiems jos niekintojams (Über die Religion. Reden an die Gebildeten unter ihren Verächtern 1799) išdėstė, kaip išvengti religijos ir moderniojo kritiškojo mąstymo konflikto. Anot F. D. E. Schleiermacherio, religija turi savo sritį greta intelekto ir moralės; iš esmės tikėjimas yra patyrimas ir jausmas, o ne reflektyvus suvokimas ar etinis sprendimas.
Pagrindiniame religijos filosofijos veikale Krikščioniškas tikėjimas, išsamiai išdėstytas pagal evangelikų Bažnyčios nuostatas (Der christliche Glaube nach den Grundsätzen der evangelischen Kirche im Zusammenhang dargestellt 1820–21) religinį jausmą apibrėžė kaip visiškos priklausomybės nuo Dievo savimonę, teigė, kad tikėjimo pradžia yra asmeninis Dievo suvokimas, o ne Apreiškimas ir Žodis, todėl teologija tik atspindi religinę patirtį. Tikėjimo dogmos neturi nieko bendra su objektyviuoju žinojimu ir neišreiškia Dievo tokio, koks jis yra, nes jos yra tik individualiojo suvokimo išraiškos ir refleksijos. Kalbėjimas apie Dievą yra jo patyrimo išraiška. Dogmatika tik perteikia tam tikru istorijos laikotarpiu Bažnyčioje susiklosčiusį tikėjimo mokymą. F. D. E. Schleiermacheris performulavo tradicinę Dievo, sukūrimo, nuodėmės, išganymo sampratą; teigė, kad Biblija nėra nei Dievo įkvėpta, nei neklaidinga, nei perteikianti objektyvų mokymą apie Dievą, Kristų ir išganymą, – ji yra tikėjimo patirties išraiška. Krikščionybę laikė aukščiausia, bet ne vienintele tikra religinės savimonės raiškos priemone. Nuodėmę traktavo kaip visiškos priklausomybės nuo Dievo atmetimą, o ne objektyvių įsakymų sulaužymą. Atmetė Kristaus Prisikėlimo, Žengimo į dangų, dviejų – dieviškosios ir žmogiškosios – prigimčių dogmas, Kristų laikė tik tobulai susivienijusiu su Dievu Tėvu žmogumi, dieviškosios sąmonės provaizdžiu.
Įvertinimas
20 amžiuje F. D. E. Schleiermacherio idėjas kritikavo dialektinės teologijos atstovai (K. Barthas, E. Brunneris).
Kiti veikalai
Kiti veikalai: Monologai (Monologen 1800), Ligšiolinio dorovės mokslo kritikos kryptys (Grundlinien einer Kritik der bisherigen Sittenlehre 1803), Kalėdų šventė (Die Weihnachtsfeier 1806), Dialektika (Dialektik 1811), Trumpas teologijos studijų kurso išdėstymas (Kurze Darstellung des Theologischen Studiums 1811–30).
L: J. Grondin Filosofinės hermeneutikos įvadas Vilnius 2003; K. Nowak Schleiermacher. Leben, Werk und Wirkung Göttingen 2001; B. Reymond À la découverte de Schleiermacher Paris 2008.
718
473