Bessel Friedrich Wilhelm (Frydrichas Vilhelmas Bèselis) 1784 07 22Minden (Žemutinė Saksonija) 1846 03 17Karaliaučius, vokiečių astronomas, matematikas, geodezininkas. Prūsijos (1812), Londono karališkosios draugijos (1825), Amerikos menų ir mokslų akademijos užsienio (1832) ir kitų Europos mokslų akademijų narys.
Pedagoginė veikla
Nuo 1806 dirbo privačioje Johanno Hieronymuso Schröterio observatorijoje Lilienthalyje. Nuo 1810 Karaliaučiaus universiteto profesorius, 1813–46 dar ir jo įkurtos astronomijos observatorijos direktorius.
Mokslinė veikla ir atradimai
1804 apskaičiavo Halley kometos orbitą. 1821–33 meridianiniu skrituliu išmatavo (tuo metu tiksliausiai) apie 50 000 žvaigždžių koordinates. Sukūrė astronominių prietaisų paklaidų teoriją ir asmeninės paklaidos nustatymo metodą. Pradėjo plačiai taikyti matematinius metodus astronominių stebėjimų duomenų redukcijai. 1838 pirmasis išmatavo atstumą iki žvaigždžių, nustatė Gulbės 61 žvaigždės paralaksą. Numatė (1840) Neptūno planetos buvimą. Išrado bazinį instrumentą. 1831–32 su Johannu Bayeriu atliko trianguliacinius matavimus Karaliaučiaus–Nidos–Klaipėdos ruože ir nustatė (1841) Žemės sferoido elementus (Besselio sferoidu naudotasi 100 metų). Pagal netolygų judėjimo pobūdį nustatė (1844) Sirijaus ir Prokiono dvinariškumą. Susirašinėjo su Vilniaus astronomais, 1818 su J. Sniadeckiu stebėjo Saulės užtemimą, patikslino Karaliaučiaus ir Vilniaus geografinių padėčių skirtumą. Matematikoje F. W. Besselis tyrė I eilės cilindrines funkcijas ir diferencialines lygtis, kurias jos tenkina (Besselio lygtis), Fourier eilutės koeficientų nelygybę (Besselio nelygybė).
Friedrich Wilhelm Bessel
Atminimo įamžinimas
F. W. Besselio vardu pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas nr. 1552.
688