Frýdrichas II Didỹsis (Friedrich II der Grosse) 1712 01 24Berlynas 1786 08 17Potsdam, Prūsijos karalius (nuo 1740). Hohencolernų dinastijos. Frydricho Vilhelmo I sūnus.
Kaip sosto įpėdinis tėvo auklėtas pagal prūsiškojo despotizmo tradicijas, bet domėjosi prancūzų literatūra, žavėjosi filosofų Voltaire’o (tapęs valdovu jį globojo), Ch. Wolffo idėjomis, mėgo muziką, tapo apšviestojo absoliutizmo šalininku (parašė politinių ir istorinių traktatų). Buvo meno mecenatas, fleitininkas, kompozitorius. Sukūrė 121 sonatą ir 4 simfonijas G‑dur, operų arijų, pasaulietinių kantatų, 3 karinius maršus ir kitų kūrinių). Kompozitoriaus C. H. Grauno operoms parašė tekstų metmenų. Dėl konfliktų su tėvu 1730–32 kalintas.
Frydrichas II Didysis (tarp 1750 ir 1770, dailininkas nežinomas)
Pradėjęs valdyti paskelbė tikėjimo ir spaudos laisvę, atkūrė tėvo uždarytą Berlyno moklų akademiją. Rūpinosi gyventojų švietimu. Vykdė merkantilizmo politiką, plėtojo manufaktūrinę pramonę, prekybą, amatus. Per Austrijos įpėdinystės karą (1740–48) Frydricho II Didžiojo pastangomis prie Prūsijos karalystės prijungta diduma Silezijos. 1756 sudarė sąjungą su Didžiąja Britanija.
Per Septynerių metų karą (1757–63) Prūsiją (pirmiausia Mažąją Lietuvą) buvo okupavusi Rusijos kariuomenė; Frydrichas II Didysis pasižymėjo kaip karvedys (patobulino linijinio mūšio taktiką: lemiamą smūgį smogdavo viename sparne). Frydrichas II Didysis – Abiejų Tautų Respublikos padalijimo iniciatorius. Po I padalijimo (1772) Prūsijai atitekusioje Karališkojoje Prūsijoje su Varme apgyvendino kolonistus vokiečius. Į valdymo pabaigą Prūsijos domenuose, pirmiausia vokiečių valsčiuose, lažą pradėjo keisti samdomuoju darbu.
Bajorus skyrė karininkais ir aukštaisiais pareigūnais. Neigiamai atsiliepė apie dvasininkų luomą, bet toleravo juos kaip uolius pasaulietinės valdžios pagalbininkus. Frydricho II Didžiojo valdoma Prūsijos karalystė tapo Europos didvalstybe (plotas padidėjo maždaug nuo 120 000 km2 iki 193 550 km2), jos kariuomenė, padidinta nuo 83 000 iki 195 000 žm., tapo viena stipriausių ir moderniausių Europoje.
415