Frýdrichas Vlhelmas III (Friedrich Wilhelm III) 1770 08 03Potsdam 1840 06 07Berlynas, Prūsijos karalius (nuo 1797). Frydricho Vilhelmo II sūnus.
1806 prisidėjo prie 4 antiprancūziškosios koalicijos ir paskelbė Napoleonui I karą, bet 1806–07 jį pralaimėjo (Napoleono karai). Prancūzijos kariuomenė okupavo Prūsiją su Mažąja Lietuva. Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luise 1807–09 gyveno neokupuotoje Klaipėdoje (čia 1807 pasirašė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje ediktą). Pagal 1807 07 07 Tilžės taiką Prūsijos karalystė neteko apie 1/2 valstybės teritorijos, t. p. Naujosios Rytų Prūsijos provincijos (su lietuviška Užnemune), kariuomenė sumažinta daugiau kaip 2 kartus – iki 40 000 karių.
Frydrichas Vilhelmas III (aliejus, dailininkas F. Krügeris)
Per prancūzmetį (1806 pabaiga–1813) labai nukentėjo Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ūkis ir gyventojai, dėl to Frydrichas Vilhelmas III valstybėje padarė svarbių reformų (Steino ir Hardenbergo reformos, 1807–14).
Per 1812 Prancūzijos–Rusijos karą jis buvo priverstas su Napoleonu I sudaryti sąjungą ir duoti 20 000 karių korpusą. Jo vadas generolas H. Yorckas von Wartenburgas atsimetė nuo Napoleono I kariuomenės, 1812 12 30 su Rusijos generolu I. Dibičiumi‑Zabalkanskiu sudarė Tauragės konvenciją ir drauge vadavo Prūsiją iš prancūzų okupacijos. 1813 pradžioje prancūzams pasitraukus iš Rytų Prūsijos ir iš Berlyno, Frydrichas Vilhelmas III 1813 03 16 paskelbė Prancūzijai karą. 1813–14 mūšiuose dalyvavo jungtinė Prūsijos (buvo daug mažlietuvių) ir Rusijos kariuomenė.
Vienos kongreso nutarimu 1815 Prūsijos karalystė gavo Reino sritį, Vestfaliją ir dalį Saksonijos. Su sąjungininkais Frydrichas Vilhelmas III 1815 įkūrė Šventąją sąjungą. Jo sūnūs tapo Prūsijos karaliais Frydrichu Vilhelmu IV ir Vilhelmu I.
415