D’Annunzio Gabriele, Gabriele dʼ Annunzio (Gabrielė D’Anùncijus) 1863 03 12Pescara 1938 03 01Gardone Riviera (prie Gardos ežero), italų rašytojas. Žymiausias dekadentizmo atstovas italų literatūroje. Studijavo Romos universitete. 1881–89 dirbo žurnalistu. 1897–1921 dalyvavo politinėje veikloje (1898–1900 parlamento deputatas). I pasaulinio karo šalininkas ir dalyvis. Draugavo su aktore E. Duse.
Gabriele D’Annunzio
Pirmuosiuose kūriniuose (poezijos rinkiniai Primo vere 1879, Nauja giesmė / Canto novo 1882) ryšku sensualumas, G. Carducci įtaka. Novelių knygose Nepaliestoji žemė (La terra vergine 1882), Pescaros novelės (Le novelle della Pescara 1902) vaizduojama paprastų žmonių buitis, parodoma jų instinktai, fanatizmas, žiaurumas. Dekadentiniam romanui Malonumas (Il piacere 1889, lietuvių kalba pavadinimu Geismų kūdikis 1997) būdinga rafinuotas pojūčių estetizavimas. Romanuose Džovanis Episkopas (Giovanni Episcopo 1891), Nekaltasis (L’innocente 1892, lietuvių kalba 2011) dekadentinė pasaulėjauta derinama su etine problematika. Romanuose Mirties triumfas (Il trionfo della morte 1894), Uolų mergelės (Le vergini delle rocce 1895), Ugnis (Il fuoco 1900) vaizduojamas harmoningo pasaulio nykimas, kuriamas antžmogio paveikslas.
Svarbiausias eilėraščių rinkinys – Laudos dangui, jūrai, žemei ir herojams (Laudi del cielo, del mare, della terra e degli eroi 5 knygos 1903–33), kuriam būdinga impresionistinė poetika, aukštinamas pasaulio grožis; jis turėjo didelę įtaką 20 amžiaus italų poezijai. Parašė Rojaus poemą (Poema paradisiaco 1893), dramų (Miręs miestas / La città morta 1898, tragedijos Frančeska da Rimini 1902, Jorijaus duktė / La figlia di Iorio 1904), lyrinį dienoraštį Noktiurnas (Notturno 1921), atsiminimų. Lietuvių kalba dar paskelbta novelių, eilėraščių.
L: A. Felice D’Annunzio Bari 1991.
944