Nasser Gamal Abdel (Gamalis Abdelis Nãseras), tikr. Jamāl ‘Abd al-Nāṣīr 1918 01 15Aleksandrija 1970 09 28Kairas, Egipto politikas.
Išsilavinimas ir politinė veikla
Gimė pašto tarnautojo šeimoje. 1938 Kaire baigė Karališkąją karo akademiją, 1946–49 dėstė šioje akademijoje, 1948 ir 1951–53 – Generalinio štabo akademijoje. Iki 1954 tarnavo Egipto kariuomenėje (papulkininkis). Dalyvavo I arabų–Izraelio kare (1948–49, arabų–Izraelio karai). 1951 su kitais įkūrė slaptą politinę Laisvųjų karininkų organizaciją, kuri 1952 07 23 nuvertė karalių Faruką I ir perėmė valdžią. 1952–54 Revoliucijos vadovavimo tarybos pirmininko pavaduotojas ir faktinis vadovas, 1954–56 – pirmininkas. Inicijavo radikalias reformas (apribota dvarininkų žemėvalda, konfiskuotos karaliaus ir jo šeimos žemės). 1954–62 ministras pirmininkas. Nuo 6 dešimtmečio vidurio pradėjo bendradarbiauti su komunistinėmis valstybėmis.
Gamal Abdel Nasser
Egipto prezidentas
Nuo 1956 – Egipto prezidentas. Jo iniciatyva nacionalizuotas užsienio valstybių ir piliečių turtas (1956 07 – ir Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos bendrovei priklausantis Sueco kanalas). Tai sukėlė II arabų–Izraelio karą (1956–57), kuris, nepaisant Egipto karinių nesėkmių, dar labiau įtvirtino G. A. Nassero režimą. 1958–61 Jungtinės Arabų Respublikos prezidentas. 7 dešimtmečio pradžioje G. A. Nasseras ir jo šalininkai, iškėlę šūkį sukurti visuotinės gerovės, arba socialistinę, demokratinę ir kooperatinę, visuomenę, pradėjo dar radikalesnes reformas: nacionalizuota stambioji ir vidutinė pramonė, transportas, dalis žemės. 1962 G. A. Nasseras įkūrė Arabų socialistų sąjungą, kuri tapo vienintele ir valdančiąja šalies partija. 6 dešimtmetyje tapo vienu Neprisijungusiųjų šalių judėjimo vadovų. 1967 faktiškai išprovokavo III arabų–Izraelio karą, kurį pralaimėjo, bet valdžioje išsilaikė. Šis karas G. A. Nassero režimą dar labiau suartino su komunistinėmis valstybėmis, pirmiausia SSRS. G. A. Nasserui mirus prezidentu tapo A. as Sadatas.
Politinė doktrina
1954–70 G. A. Nasseras sukūrė politinės doktrinos (naserizmo), kuri tapo viena svarbiausių arabų socializmo ideologijų, pagrindus: vidaus politikoje naseristai buvo už socialistinio pobūdžio socialines ekonomines ir politines reformas (nacionalizacija, valstybės vaidmens ūkyje stiprinimas, vienpartinė politinė sistema), užsienio politikoje – už arabų šalių vienybę, Neprisijungusiųjų šalių judėjimo stiprinimą (nors Egiptas atvirai suartėjo su komunistinėmis valstybėmis).
-naserizmas; -naseristai