Gaston Bachelard
Bachelard Gaston (Gastonas Bašlãras) 1884 06 27Bar-sur-Aube (Aube’o departamentas) 1962 10 16Paryžius, prancūzų filosofas, literatūrologas. Prancūzijos moralinių ir politinių mokslų akademijos narys (1955). Dr. (1927). 1914–19 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1922 baigė Sorboną. Dėstė Dijono universitete (1927–40) ir Sorbonoje (1940–54).
Mokslo filosofija
Parašė mokslo filosofijos veikalų (Reliatyvumo induktyvioji vertė / La Valeur inductive de la relativité 1929, Atomistinės intuicijos / Les Intuitions atomistiques 1933, Erdvės patirtis šiuolaikinėje fizikoje / L’Expérience de l’espace dans la physique contemporaine 1937).
Pagrindinių elementų psichoanalizė
Tyrė išorinio pasaulio sąsajas su kultūra, žmogaus psichika ir intelektine veikla, jo vadinamųjų pagrindinių elementų poveikį žmogaus vaizduotei ir tapimą poetiniais simboliais (studijos Ugnies psichoanalizė / La Psychanalyse du feu 1938, Vanduo ir svajonės / L’Eau et les rêves 1942, abi lietuvių kalba 1993, Oras ir svajos / L’Air et les songes 1943, Žemė ir valios apmąstymai / La Terre et les rêveries de la volonté, Žemė ir rimties apmąstymai / La Terre et les rêveries du repos, abi 1948).
Gaston Bachelard
Veikalai apie poetinį laiką ir poetinę erdvę
Nagrinėjo poetinio laiko ir poetinės erdvės problemas (Akimirkos intuicija / L’Intuition de l’instant 1932, Erdvės poetika / La Poétique de l’espace 1957, lietuvių kalba 1993, Svajonių poetika / La Poétique de la rêverie 1960).
Lietuvių kalba išleistas G. Bachelardo veikalų rinkinys Svajonių džiaugsmas (1993).
510